J. Tymošenko ragina Vakarus įvesti sankcijas Ukrainos lyderiui ir jo šeimai

Kalinti Ukrainos opozicijos lyderė Julija Tymošenko ketvirtadienį paragino Vakarus imtis sankcijų prieš Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių ir jo šeimos narius, šalį ištikus didžiausiai politinei krizei per pastarąjį dešimtmetį.

„Vienintelė įmanoma derybų su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi kalba yra sankcijų kalba“, – sakė buvusi premjerė J.Tymošenko.

„Sankcijos tiksliai Janukovyčiui ir jo šeimai yra vienintelė kalba, kurią jis supranta“, – cituodamas J.Tymošenko sakė jos advokatas Sergejus Vlasenka.

S.Vlasenka taip pat priminė, kad buvusi premjerė jau 10 dienų badauja, rodydama solidarumą visoje šalyje į protestuoti į aikštes išėjusiems žmonėms.

„Ji labai silpna fiziškai, bet jos nesulaužysi psichologiškai. Ji stipri savo dvasia“, – sakė S.Vlasenka, kurį ketvirtadienį citavo partijos „Batkivščyna“ spaudos tarnyba.

Protestų krečiamame Kijeve vyksta ESBO diplomatų susitikimas

Užsienio diplomatai ketvirtadienį susirinko Ukrainos sostinėje, krečiamoje didelių protestų prieš vyriausybės sprendimą įšaldyti suartėjimą su Europos Sąjunga (ES) ir vėl atsigręžti į Maskvą.

Keli tūkstančiai aktyvistų ketvirtadienio rytą tęsė mitingus centrinėje Kijevo aikštėje ir laikė apsupę vyriausybės pastatus, kai Vakarų šalių delegatai rinkosi į svarbios Europos saugumo organizacijos susitikimą.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius dabar yra išvykęs į Kiniją, o vyriausybė nedemonstravo beveik jokių ženklų, kad ketina nusileisti protestuotojams.

Milicija žadėjo nenaudoti jėgos, tačiau teisėsaugos pareigūnai sulaikė dešimtis demonstrantų bei ėmėsi tirti jų veiksmus.

Šias demonstracijas išprovokavo V.Janukovyčiaus sprendimas atsisakyti pasirašyti sutartį su ES, patiriant didelį Maskvos spaudimą.

Protestuotojų pasipiktinimas taip pat padidėjo, kai saugumo pajėgos savaitgalį išvaikė nedidelę taikią demonstraciją.

Kelių šalių diplomatijos vadovai, tarp jų JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), nusprendė nevykti į Kijeve vyksiantį ESBO ministrų lygio susitikimą.

Tačiau į Kijevą atvyko keli veikėjai, galintys daryti didelę įtaką Ukrainos krizėje, įskaitant Švedijos užsienio reikalų ministrą Carlą Bildtą (Karlą Biltą), Lenkijos Radoslavą Sikorskį (Radoslavą Sikorskį) ir Vokietijos Guido Westerwelle (Gvidą Vestervelę).

Tarp dalyvių taip pat buvo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, todėl šiame susitikime didėja priešpriešos tarp Rytų ir Vakarų tikimybė.

G.Westerwelle pabrėžtinai aplankė protestus Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje ir po susitikimo su opozicijos lyderiais sakė žurnalistams, kad „Europos vartai“ Ukrainai tebėra atvertos.

„Ukraina turi būti ant Europos denio, ir Europos pasiūlymai tebegalioja“, – pažymėjo jis.

Kreipdamasis į ESBO susitikimo dalyvius, Ukrainos premjeras Mykola Azarovas pareiškė, kad vyriausybė „pasiruošusi dialogui“ su oponentais.

Tačiau jis pasmerkė „ekstremistines jėgas“ tarp protestuotojų ir sakė, kad Ukrainos ateitį lems demokratiniai rinkimai.

M.Azarovas peikė demonstrantus, kurie laiko užėmę arba blokuoja vyriausybinius pastatus, sakydamas, jog jų veiksmai prieštarauja vertybėms, kurias jie teigia palaikantys.

„Tai nėra europinis kelias“, – pabrėžė premjeras, kalbėdamas apie pastatų užėmimus.

Pasak jo, Ukraina lieka ištikima tikslui siekti glaudesnių ryšių su ES, o prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimas nepasirašyti asociacijos sutarties tėra pauzė šiame procese.
„Akivaizdu, kad šią pertrauką padarėme tik dėl ekonomikos sunkumų“, – aiškino M.Azarovas.

Ukraina sako, kad šiuo metu jai būtų nepakeliamas prekybos su Rusija masto sumažėjimas, kuris buvo tikėtinas, jeigu Kijevas būtų pasirašęs sutartį su ES praeitą mėnesį.

Užuot atvykęs derybų į Ukrainą, J.Kerry surengė trumpą, bet labai simbolišką vizitą kaimyninėje Moldovoje, kuri praeitą mėnesį parafavo asociacijos sutartį su ES, sukdama eurointegracijos keliu.

Akivaizdžiai kritikuodamas Rusiją dėl Ukrainai daromo spaudimo nepasirašyti analogiškos sutarties, J.Kerry pareiškė: „Ukrainos žmonėms sakome tą patį: jūs irgi nusipelnėte galimybės rinktis savo ateitį.“

Protestuotojai tebelaiko užėmę Nepriklausomybės aikštę ir Kijevo miesto administracijos pastatą, taip pat tęsia masinius piketus prie vyriausybės ir Aukščiausiosios Rados pastatų.

Šie protestai, žinomi kaip „Euromaidanas“, yra didžiausios demonstracijos Ukrainoje nuo 2004-ųjų metų Oranžinės revoliucijos, per kurią buvo panaikinti klastojimų aptemdytų prezidento rinkimų, kuriuose pergalę iš pradžių skelbė V.Janukovyčius, rezultatai. Pakartotinius rinkimus laimėjo provakarietiškas reformų šalininkas Viktoras Juščenka.

Ukrainos buvę prezidentai Leonidas Kravčiukas, Leonidas Kučma ir V.Juščenka žengė politiškai svarbų žingsnį, paskelbę neįprastą bendrą pranešimą, kuriame išsakė palaikymą protestams.

Demonstrantai, kuriems vadovauja ne itin vieninga trijų judėjimų koalicija, kuris lyderiai yra nacionalistas Olehas Tyahnybokas), kalinamos buvusios premjerės Julijos Tymošenko politinis sąjungininkas Arsenijus Jaceniukas ir pasaulio bokso čempionas Vitalijus Klyčko, vadovaujantis partijai UDAR.

Jie reikalauja, kad atsistatydintų M.Azarovas, taip pat būtų surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai. Opozicijos lyderiai žada tęsti protestus apskritą parą, kol bus patenkinti jų reikalavimai.

Pirmasis premjero pavaduotojas – 37 metų S.Arbūzovas, laikomas svarbiu nariu „šeimoje“, kuriai priklauso artimiausi V.Janukovyčiaus šalininkai, darantys didelę įtaką jam priimant sprendimus – sakė, kad vyriausybė neatmeta galimybės surengti derybas su opozicija dėl pirmalaikių rinkimų.

„Turime surengti derybas“, – premjero pirmasis pavaduotojas Sergejus Arbūzovas atsakė, kai buvo paklaustas Ukrainos televizijos 5-ojo kanalo, ar mano, kad pirmalaikiai parlamento ir prezidento rinkimai leistų išspręsti priešpriešą su eurointegracijos šalininkais, rengiančiais demonstracijas visoje šalyje.

„Tuomet, kai bus oficialūs pasiūlymai, (turėsime) juos aptarti“, – pridūrė jis.

„Jie neketina atsisakyti valdžios – tai tik kalbos“, – S.Arbūzovo žodžius komentavo kijevietis protestuotojas Valerijus Vlasenka, stovėdamas Nepriklausomybės aikštėje, ant kurios krito snaigės.

Praeitą savaitgalį vykę kruvini milicijos ir demonstrantų susirėmimai, per kuriuos buvo sužeisti dešimtys žmonių, įskaitant kelis žurnalistus, sukėlė pasipiktinimą Vakarų šalims ir, regis, dar labiau pakurstė sukilimą.

VRM savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharčenka dabar „uždraudė savo pavaldiniams naudoti jėgą prieš taikius protestuotojus“.

G. Westerwelle: Vokietija smerkia „paprasčiausiai nepriimtiną“ ekonominį spaudimą Ukrainai

Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė) ketvirtadienį „paprasčiausiai nepriimtinu“ pavadino ekonominį ir politinį spaudimą Ukrainai, kone atvirai nurodydamas Kijevo sovietinių laikų šeimininkę Rusiją.

„Grasinimai ir ekonominio spaudimo naudojimas, kuriuos matėme per pastaruosius metus, yra paprasčiausiai nepriimtini“, - Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) susitikime Kijeve sakė kadenciją baigiantis vokiečių ministras.

„Ukrainos žmonės nori patys nuspręsti dėl savo ateities“, - sakė jis ir pažymėjo, kad „nerimauja“ dėl griežtų policijos priemonių prieš protestuotojus.

A. Jaceniukas nemato galimybių parlamentiniais metodais išspręsti Ukrainos krizės

Ukrainos partijos „Batkivščina“ („Tėvynė“) parlamentinės frakcijos lyderis Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad parlamentinėmis priemonėmis krizės Ukrainoje išspręsti neįmanoma.

„Tai ne parlamentinė krizė. Tai – visos Ukrainos politinė ir ekonominė krizė. Ir todėl parlamentinėmis priemonėmis jos išspręsti neįmanoma. Ne čia priimami šie sprendimai“, - ketvirtadienį trumpoje spaudos konferencijoje parlamente sakė A.Jaceniukas.

Tuo pačiu jis išdėstė opozicijos reikalavimus valdžiai, dėl iškilusių problemų sprendimo.

„Mūsų reikalavimai Ukrainos Aukščiausiajai Radai ir prezidentui liko tie patys. Trys sąlygos: vyriausybės atsistatydinimas, paleisti visus politinius kalinius ir, visų pirma, Juliją Tymošenko ir devynis asmenis, kurie yra neteisėtai nuteisti (gruodžio 1-ąją dalyvavę Banko gatvėje), ir sustabdyti visas baudžiamąsias bylas, areštuoti visus specialiojo padalinio „Berkut“ darbuotojus, dalyvavusius neteisėtai sumušant vaikus Maidane“, - sakė A.Jaceniukas.

Jis taip pat priminė, kad lieka ir esminis reikalavimas prezidentui Viktorui Janukovyčiui - „pirmalaikiai prezidento ir parlamento rinkimai“.

„Viktoro Janukovyčiaus Ukrainoje nėra, tegu grįžta ir sprendžia tai, kas nuo jo priklauso“, - pridūrė frakcijos lyderis.

A.Jaceniukas priminė, kad Rada bus užblokuota, kol nebus įvykdyti opozicijos reikalavimai.

Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius susitiko su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ketvirtadienį susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) per vizitą Pekine tuo metu, kai per protestus Kijevo gatvėse reikalaujama jo atsistatydinimo.

V.Janukovyčius sakė, kad Kinija ir Ukraina darbuojasi kurdamos „šviesią ateitį“, o Xi Jinpingas Ukrainos lyderį vadino „senu Kinijos žmonių draugu“ ir pasisakė už glaudesnį abiejų šalių bendradarbiavimą.

Ukrainos lyderis vizitą Kinijoje pradėjo trečiadienį nuo apsilankymo Siano mieste, kur jis apžiūrėjo Terakotinę armiją, kuri yra UNESCO Pasaulio paveldo objektas.

Terakotinę armiją, kurią sudaro tūkstančiai natūralaus dydžio molinių karių ir arklių statulų, III amžiuje prieš mūsų erą įsakė sukurti pirmasis Kinijos imperatorius Čin Ši Huangdi, kad ji saugotų valdovo kapą.

Bokso čempionas V. Klyčko per Ukrainos krizę iškilo kaip rimtas varžovas

Kijevo gatvėse rafinuoti liberalai protestuoja šalia skustagalvių, tačiau jei prieš devynerius metus įvykusi Oranžinė revoliucija turi pasikartoti, reikia lyderio, kuris juos suvienytų.

Ir čia pasirodo Vitalijus Klyčko, stotingas pasaulio bokso čempionas, apsigynęs sporto mokslo daktaro laipsnį, kuris vis labiau atrodo kaip stipriausias opozicijos žaidėjas.

Protestuotojai ir komentatoriai mato V.Klyčko kaip būsimą lyderį, opozicijai siekiant nuversti prezidentą Viktorą Janukovyčių, atsisakiusį prekybinės sutarties su Europos Sąjunga (ES) ir nusprendusį gaivinti ekonominius ryšius su buvusia sovietine šeimininke Maskva.

„Palaikau Klyčko, - „opozicijos okupuotoje“ Kijevo merijoje sakė 54 metų buvęs gamyklos darbininkas Hrihorijus Parchomenka. – Jis užsidirbo turtą savo rankomis, todėl jam nereikia vogti iš žmonių“.

V.Klyčko, 2 m ūgio pasaulio sunkiasvorių bokso čempionas, dėl savo erudicijos pramintas „daktaru Geležiniu kumščiu“, scena dalijasi su akiniuotu teisininku, kuris nervinasi dėl savo prasto viešo įvaizdžio, ir chirurgu, kuris vadovauja kraštutinių dešiniųjų nacionalistų grupei. Štai tokia sunkiai įtikima „trijulė“ rengia gatvių iššūkį V.Janukovyčiaus vadovavimui.

Pasipiktinimas V.Janukovyčiaus praėjusio mėnesio sprendimu atsisakyti istorinės sutarties, kuria būtų buvę užmegzti glaudesni ryšiai su ES, primena visuomenės pasipiktinimą suklastota jo pergale 2004-ųjų rinkimuose, kai masiniai protestai privertė anuliuoti rezultatus.

Anuomet lyderė buvo Julija Tymošenko, kurios energija ir ugningos kalbos tūkstančius žmonių gatvėse išlaikė visą šaltą 2004-2005 metų žiemą.

J.Tymošenko sėdint kalėjime, eklektiškas opozicijos aljansas susiduria su iššūkiu, kaip išlaikyti pagreitį ir vienybę.

Jau visą virtinę savaitgalių V.Klyčko, buvusio ekonomikos ministro Arsenijaus Jaceniuko ir nacionalistų partijos „Svoboda“ („Laisvė“) lyderio Oleho Tiahnyboko raginimai išveda į gatves dešimtis tūkstančių žmonių.

J.Tymošenko šalininkai natūraliai turėtų linkti prie ją partijos lyderio poste pakeitusio A. Jaceniuko, bet daugeliui jų patinka ir V.Klyčko. Tuo tarpu su griežtosios linijos nacionalistais jie turbūt nesietų daug vilčių.

V.Klyčko naudinga susidariusi nuomonė, kad jis nėra korumpuotas ir kad jis yra ne diskredituotos Ukrainos politinės sistemos produktas, o nacionalinis didvyris, gyvenęs užsienyje ir praturtėjęs iš iškovotų titulų.

Sporto pasaulyje jis ir jo jaunesnysis brolis Volodymyras žvaigždės buvo daug metų. Nors Vitalijui Klyčko jau 42-eji metai, jis vis dar turi vieną iš keturių pasaulio sunkiasvorių titulų, kurių kiti trys priklauso Volodymyrui.

Praėjusį kartą Vitalijus savo titulą apgynė pernai, įveikęs varžovą vokietį kovoje, kuri buvo sustabdyta po keturių raundų.

Nepaisant nerangaus viešo stiliaus, V.Klyčko spinduliuoja santūrią jėgą, kuri Ukrainoje daug kam daro įspūdį. Jis vis labiau atrodo kaip protestų lauko vadas ir galėtų būti bendras kandidatas į varžovus V.Janukovyčiui.

„GATVIŲ LYDERIS“

Tačiau tai gali netikti 39 metų A.Jaceniukui, labiausiai išbandytam politikui iš minėto „trejeto“, kuris perėmė vadovavimą J.Tymošenko partijai parlamente ir daug mėnesių vadovavo spaudimui ją paleisti.

„Jaceniukas ima labai nervintis dėl Klyčko konkurencijos. Jis jaučia, kad (Klyčko) traukia antklodę ant savęs“, - sakė nepriklausomas analitikas Volodymyras Fesenka.

„Tačiau Klyčko autoritetas didėja. Jis iškilo kaip gatvių lyderis. Jis vadovavo miniai ir žmonės ėjo paskui jį. Tai charizmos atsiradimas – minios seka ne paskui kiekvieną“, - sakė jis.

A.Jaceniuko ir V.Klyčko liberalios darbotvarkės labai skiriasi nuo O.Tiahnyboko „Svoboda“ ukrainietiško nacionalizmo su stipriomis antirusiškomis gaidomis. Daugelis ukrainiečių šią partiją laiko antisemitine ir homofobine, nors O.Tiahnybokas tai neigia.

Žmonės Kijevo Nepriklausomybės aikštėje praėjusį sekmadienį reagavo su įtampa, kai „Svoboda“ šalininkai naujametinės eglės viršūnėje šalia Ukrainos vėliavos iškėlė savo žydrą vėliavą su geltona plaštaka trimis iškeltais pirštais.

Lygiai taip pat nacionalistai, kurių daugelis yra studentai iš Vakarų Ukrainos, kur dauguma gyventojų kalba ukrainietiškai, užaugę su ukrainietišku patriotizmu ir antisovietiniais jausmais, nelabai gerbia, sakykime, A.Jaceniuką, kuriam tenka grumtis su savo, kaip atitolusio intelektualo, įvaizdžiu.

Prieš metus laikraščio „Kyiv Post“ paklaustas, kodėl, jo nuomone, susiformavo toks jo įvaizdis, jis santūriai atsakė: „Todėl, kad esu plikas ir nešioju akinius“.

Tačiau realybė tokia, kad ir A.Jaceniukas, ir V.Klyčko labai priklauso nuo “greitojo reagavimo būrių“, kuriuos „Svoboda“ organizacija gali išvesti į šalies aikštes.

„Tvyro įtampa, kurios nesimato. Esama prieštaravimų ir tie prieštaravimai stiprėja ... „Trejeto“ viduje vyksta smarkūs ir sunkūs ginčai“, - sakė V.Fesenka.

SUVIENYTI TIKSLO

„Kai šuo sergsti namus, jis turi būti piktas, - sakė 53 metų nacionalistų protestuotojas Serhijus Iščenka. - Tokie ir yra nacionalistai. Mes esame tie, kurie saugo mūsų žemę ir mūsų žmones“.
Protestuotojai kol kas nekreipia didelio dėmesio į skirtumus.

„Nacionalistai gali atrodyti gana radikalūs arba gali laikyti mus pernelyg nuosaikiais, bet svarbu tai, kad visi mes šiuo metu kovojame už vieną Ukrainą ... ir už tai, kad išvaduotume ją nuo dabartinių jėgų“, - sakė 18-metė Marina Ivaniuk, Kijevo valstybinio universiteto tarptautinių santykių studentė.

„Po to galėsime aiškintis savo skirtumus“, - pridūrė ji.

V.Janukovyčiaus stovykla, regis, pajuto, kad pagrindinę grėsmę kelia V.Klyčko ir ėmėsi veiksmų jam neutralizuoti – suabejojo jo teise siekti prezidento posto, dėl to, kad jis daug metų gyveno Vokietijoje.

„Bet koks rimtas skilimas jų gretose bus pralaimėjimas tam, kas vyksta gatvėse, - sakė analitikas V.Fesenka. - Jų vienybės klausimas yra opozicijos išgyvenimo klausimas“.

JAV pareiškė paramą proeuropietiškiems demonstrantams Ukrainoje 

Jungtinės Valstijos palaiko ukrainiečius, dalyvaujančius protestuose už ateitį Europoje, ir Ukrainos vyriausybė turėtų įsiklausyti į savo žmonių siekius, ketvirtadienį Kijeve sakė JAV aukšto rango diplomatė.

„Palaikome Ukrainos žmones, kurie savo ateitį mato Europoje“, - sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland (Viktorija Njuland), pradėdama Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) susitikimą Kijeve.

Pasak jos, Jungtinės Valstijos ragina „Ukrainos vyriausybę įsiklausyti į savo žmonių balsą“.

„Tai Ukrainos momentas. Patenkinti žmonių aspiracijas arba nuvilti juos ir rizikuoti nusiristi į chaosą bei smurtą“, - pridūrė V.Nuland.

Ji atstovauja Jungtinėms Valstijoms ESBO susitikime, nes valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) atšaukė planus dalyvauti, kai Ukraina atsisakė pasirašyti svarbią sutartį su Europos Sąjunga (ES).

Ukrainos vyriausybės sprendimas atidėti sutartį su ES išprovokavo masinius gatvių protestus, kuriuose dalyvauja proeuropietiškai nusiteikę ukrainiečiai.

ES sveikina Ukrainos žmonių „gilius europietiškus siekius“

Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) trečiadienį pareiškė, kad ukrainiečių „gilūs europietiški siekiai“ yra aiškūs ir kad Bendrija yra pasiruošusi į juos atsakyti, Ukrainą apėmus audringoms demonstracijoms už glaudesnius ryšius su Europa.

Vokietijai pareiškus, kad ES durys turi būti paliktos atviros Ukrainai, H.Van Rompuy paragino tą šalį pasirašyti su Bendrija sutartį dėl politinės asociacijos ir laisvosios prekybos, kurią Kijevo vyriausybė atmetė praeitą savaitę, išprovokuodama masinius protestus.

„Europos Sąjunga pasiruošusi atsakyti į Ukrainos žmonių gilius europinius siekius, labai aiškius ir matomus šiomis dienomis, – H.Van Rompuy sakė per spaudos konferenciją Romoje. – Asociacijos sutartis, įskaitant plačią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę, siūlo ateitį nepriklausomai ir moderniai Ukrainai.“

Jis taip pat pasisakė prieš per didelės jėgos naudojimą, kai praeitą savaitgalį milicija Kijeve griežtai mėgino numalšinti protestus.

„Raginus visas šalis pademonstruoti susitvardymą ir gerbti piliečių teises bei laisves. Perdėtas policijos jėgos naudojimas yra nepriimtinas“, – pabrėžė ES prezidentas.

Demonstracijos Ukrainoje prasidėjo, kai šalies vyriausybė, spaudžiama Rusijos, atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį, kuri galėtų tapti pirmuoju žingsniu narystės ES link.

JAV: ukrainiečiai nusipelnė patys rinktis savo ateitį

Ukrainiečiams turėtų būti leista patiems rinktis savo ateitį, trečiadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), kai Kijevo sprendimas įšaldyti svarbios sutarties su Europos Sąjunga (ES) pasirašymą išprovokavo masinius protestus gatvėse.

Viešėdamas Moldovoje, J.Kerry taip pat pagyrė Kišiniovą, parafavusį analogišką sutartį su Bendrija, sakydamas: „Jungtinės Valstijos giliai įsitikinusios, kad europinė integracija yra geriausias kelias į Moldovos saugumą ir klestėjimą.“

Moldova kartu su Gruzija nusprendė pasirašyti partnerystės sutartis su ES praeitą savaitę, nors Maskva perspėjo to nedaryti.

J.Kerry pridūrė: „Ukrainos žmonės sakome tą patį: jūs taip pat nusipelnėte galimybės patys rinktis savo ateitį.“

Ukraina paskutinę minutę persigalvojo ir nepasirašė sutarties dėl glaudesnių politinių ir prekybos ryšių su ES, o prezidentas Viktoras Janukovyčius, anksčiau susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakė, kad tai lėmė Maskvos spaudimas.

Šis Ukrainos sprendimas Kijeve išprovokavo didžiausius protestus nuo 2004 metų Oranžinės revoliucijos, kai tūkstančiai demonstrantų užsibarikadavo pagrindinėje sostinės aikštėje ir įsitraukė į susirėmimus su policija.

J.Kerry kritikavo išorinį spaudimą šalių apsisprendimui, aiškiai turėdamas omenyje Rusiją.

„Esame įsitikinę, kad bet kuri šalis turi turėti galimybę rinktis, su kuo susisaistyti, kur nors užsiimti savo ekonomine veikla ir tvarkyti savo reikalus be išorinio kišimosi – ir aišku, kad be išorinio spaudimo, kuris daro didžiulę įtaką jūsų žmonėms“, – pabrėžė Amerikos diplomatijos vadovas.