Kaltės pripažinimas
Apsirengusi Ukrainos vėliavos spalvų drabužiais U.von der Leyen prieš kelias dienas stojo prieš Europos Parlmentą ir buvo atvira: niekas anksčiau šiame parlamente nediskutavo dėl ES padėties tuo pat metu, kai Europos žemėje siaučia karas.
Kelerius metus iš eilės U.von der Leyen kasmetėse padėties ES apžvalgose vyravo temos, susijusios su bloko gebėjimu prisitaikyti prie COVID-19, su žaliąja Senojo žemyno transformacija, skaitmenizacija, su naujų planų ir pasiekimų akcentais, o šiemet pirmieji suskambę EK vadovės sakiniai davė kitokį toną.
Tiesa, šioje kalboje buvo informacijos apie anksčiau svarstytus mokesčius, siekiant surinkti milijardus iš energetikos įmonių, planus dėl naujo Europos vandenilio banko, naujus ES teisės aktus dėl svarbiausių žaliavų – visa tai orientuota į šansą Bendrijai sukurti kitokią nepriklausomybę.
Tačiau U.von der Leyen žodžiuose buvo galima išgirsti mea culpa kartėlį. Tenka pripažinti, kad daugybę metų Rusijos atžvilgiu vykdyta ES politika nebuvo teisingas pasirinkimas, o nesugebėjimas atsispirti Kremliaus dujų vamzdynų viliotiniui šiandien kainuoja labai daug – visomis prasmėmis. Galbūt tai neišvengiamas gestas, turint galvoje, kad EK lyderė ilgus metus sukosi nuo rusiškų žaliavų priklausomos Vokietijos politikoje.
„Turėjome klausytis balsų mūsų Sąjungoje – Lenkijoje, Baltijos šalyse ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje“, – pripažino ji.
Tarp siekių ir realybės
Šįkart padėties Sąjungos apžvalgoje koncentruotasi į naująją karo realybės mantrą – jos vertybes ir vienybę. Tačiau kritikai sako, kad atotrūkis tarp U.von der Leyen vizionieriškų siekių ir praktinės realybės yra didžiulis. EK vadovė nesiūlė jokių naujų įsipareigojimų padėti sustiprinti Ukrainos kariuomenę ar toliau taikyti sankcijas Rusijai, o juk tai – pagrindiniai Ukrainos prašymai. Tačiau U.von der Leyen paskelbė apie 100 mln. eurų fondą Ukrainos mokykloms atstatyti.
Nors jos kalba buvo sutelkta į didžiąsias vertybes, trūko reikšmingų naujų pranešimų apie pagrindinę Europos piliečiams šiuo metu iškylančią problemą – pragyvenimo išlaidų krizę. Kaip ir tikėtasi, U.von der Leyen išplėtė ankstesnius Komisijos pasiūlymus kovoti su energetikos krize, įskaitant mokestį energetikos įmonėms, kurios pelnosi iš itin aukštos dujų kainos.
Vis dėlto nebuvo daug konkrečių detalių apie platesnius klausimus, skatinančius Europos ekonomines bėdas, išskyrus pasiūlymus sušvelninti mokesčių taisykles mažoms ir vidutinėms įmonėms ir paspartinti užsienio darbuotojų pripažinimą, siekiant padėti išspręsti didelį darbo jėgos trūkumą.
Proga įtikinti
Nepaisant kritikos, trečiadienį į padėtį ES apžvelgusią kalbą dėmesį atkreipė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis buvo taiklus: „Šiandien Briuselyje buvo beveik ukrainietiška diena. Pirmą kartą ES istorijoje, rengiant metinį pranešimą apie ES padėtį, specialioje Europos Parlamento sesijoje iš tikrųjų buvo atstovaujama šaliai ne iš ES – tai mūsų šalis... Dėkoju, ponia U.von der Leyen, dėkoju visiems mūsų draugams ES už jų nepaliaujamą paramą.“
Iš karto po savo pranešimo EK lyderė išvyko tiesiai į Kyjivą, tarsi norėdama visus įtikinti, kad Strasbūre skambėjusioje kalboje išreikštas įsipareigojimas remti Ukrainos žmones ir kartu nepasiduoti kovoje prieš visų kruvinų ir purvinų Kremliaus karų mašiną nėra tik dar kartą pakartoti skambūs žodžiai.
Ji susitiko su V.Zelenskiu, o vienas svarbiausių susitikimo akcentų buvo Ukrainos prisijungimo prie ES vidaus rinkos klausimas, kol šalis dar tik siekia narystės Bendrijoje. Toks ekonominių santykių mezgimas tarsi nubrėžia dar ryškesnę skiriamąją liniją tarp ES ir Ukrainos ryšių ir kitoje barikadų pusėje stovinčio Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris dar vakar Uzbekistane mėgino stiprinti savo šalies santykius su Kinija, Iranu, Indija ir kitomis Azijos valstybėmis.
