Autoritetingas dienraštis "The Financial Times" spėja, kas mūsų laukia po ketverių metų

Pergalė: kita prognozė – S.Palin nugalės B.Obamą 2012-ųjų JAV prezidento rinkimuose.

Pasaulį siaubianti ekonominė krizė neabejotinai paliks gilų pėdsaką tiek įvairių valstybių vidaus politikoje, tiek tarptautiniuose santykiuose. Kai kurie ekspertai net įspėja apie gresiantį pasaulinį chaosą.

Jungtinių Valstijų nacionalinės žvalgybos vadovas Dennisas Blairas mano, kad dėl ekonomikos sunkmečio kilęs nestabilumas yra pati didžiausia grėsmė Amerikai. Didžiosios Britanijos vyriausybės narys Edas Ballsas įsitikinęs, kad dabartinė finansų krizė yra rimtesnė nei praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio pradžioje pasaulį nusiaubusi Didžioji depresija, ir įspėja apie galimą dešiniųjų radikalų – fašistų – sugrįžimą.

"Visi mes prisimename, kad tuomet politiką formavo ekonomika", – tvirtina ministras.

Vienas įtakingiausių pasaulio dienraščių "The Financial Times" siūlo pažvelgti į ateitį. Straipsnyje "Antiutopija: pasaulis 2012" spėjama, koks bus pasaulis po ketverių metų.

JAV prezidentė S.Palin

2012 m. lapkričio 7-oji. Trečią valandą nakties JAV prezidentas Barackas Obama atrodo labai pavargęs. Čikagos viešbučio "Hilton" salėje jis raudantiems šalininkams praneša, kad pralaimėjo prezidento rinkimus. Prieš ketverius metus pasakyta pergalinga B.Obamos kalba Čikagos Didžiajame parke – tik blankus prisiminimas. Pirmasis juodaodis prezidentas pralaimėjo kovą su ekonomine krize, taip pat mūšį dėl antros kadencijos. Naujoji JAV prezidentė – Sarah Palin, buvusi Aliaskos gubernatorė, kuri 2008-aisiais nesėkmingai siekė viceprezidento posto.

Ji pasinaudojo populistiniais šūkiais vidaus ir nacionalizmu užsienio politikoje. S.Palin jau sulaukė sveikinimų. Pirmasis – Izraelio premjeras, radikalios dešiniosios partijos "Mūsų namai – Izraelis" lyderis Avigdoras Liebermanas, kitas – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Penki Europos valstybių vadovai bando prisiskambinti išrinktajai JAV prezidentei ir tikina, kad kiekvienas iš jų atstovauja ES, bet jiems tenka laukti.

Mao šmėkla sugrįžo

O Kinijos vadovas net nebando prisiskambinti S.Palin, nes visa jos rinkimų kampanija buvo pastatyta ant kaltinimų Pekinui "dėl komunistinio manipuliavimo valiuta" ir t. t.

Kinai neliko skolingi ir neoficialiai S.Palin vadina kapitalistų šuniuku. Maoistų propaganda grįžta į Kinijos viešąjį gyvenimą, nes reikia kažkaip pridengti šalies žlugimą ir pateisinti vidaus rinkų uždarymą užsieniečiams. Valdančioji komunistų partija, išsigandusi milijonų bedarbių, miestuose atsisakė žemės privatizacijos planų ir skyrė milžiniškus pinigus viešiesiems darbams ir kolūkiams. Ši politika dabar vadinama didžiuoju šuoliu atgal.

B.Obamai – smūgis po smūgio

Pats didžiausias smūgis B.Obamos užsienio politikai buvo 2011 m. Irano atlikti branduolinio ginklo bandymai. Konkurentai iš Respublikonų partijos sugebėjo amerikiečius įtikinti, kad Teheranas "išdūrė" B.Obamą, kuris tikėjosi taikiai susitarti su iraniečiais.

Irano branduoliniai bandymai taip pat pastūmėjo Izraelio gyventojus į radikalių dešiniųjų glėbį ir padovanojo A.Liebernanui premjero postą. Jis iš V.Putino pasiskolino rinkimų šūkį: "Subombarduosime juos, kol jie bus tualete!"

Nors B.Obama įgyvendino savo pažadą ir išvedė JAV karius iš Irako, 2012 m. amerikiečiai tai įvertino kaip natūralų dalyką. O NATO karių chaotiškas pasitraukimas iš Afganistano tapo dar vienu smūgiu Baltiesiems rūmams. JAV šalį paliko daugiau ar mažiau sutariantiems vietos karo vadams.

Naujoji antiteroristinė JAV strategija vadinasi "Stebėk ir nukauk", o neoficialiai – "Sunaikink kurmį". Jos esmė – stebėti potencialių teroristų stovyklas ir jas bombarduoti.

V.Putinas pareiškė, kad nedžiūgauja dėl tokios NATO epopėjos Afganistane pabaigos, bet pabrėžė, jog Amerikos arogancijai atėjo galas.

D.Medvedevas – kalėjime

Pats V.Putinas dar 2010 m. be jokių trikdžių sugrįžo į Rusijos prezidento postą. Krizė pasiekė tokį lygį, kad oficiali žiniasklaida pareikalavo, jog grįžtų stiprus lyderis. Dmitrijus Medvedevas suprato užuominą ir 2010 m. pasitraukė, o kitais metais jis buvo suimtas. Tai tapo staigmena ne tik jam.

Tais pačiais 2011-aisiais masiniai neramumai nuvertė nestabilias Ukrainos ir Gruzijos vyriausybes. Aistrų ir riaušių kurstymu įtarta Maskva, tačiau niekas nieko negalėjo įrodyti. JAV ir Europa protestavo, bet labai paviršutiniškai. Mat diplomatai įsitikinę, kad tik V.Putinas gali išgelbėti Rusiją nuo fašizmo.

N.Sarkozy vedė Madonną

Kai 2009-aisiais žlugo kanclerės Angelos Merkel vyriausybė, Vokietijoje valdžią perėmė nestabili koalicija. Kanclerio poste vienas kitą keitė keli blankūs politikai. Didžiojoje Britanijoje į valdžią atėję konservatoriai greitai prarado populiarumą, o jų lyderis Davidas Cameronas tapo pačiu nekenčiamiausiu šalies premjeru istorijoje.

Todėl dominuojančiu ES politiku tapo Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Skyrybos su Carla Bruni ir nauja santuoka su popscenos ikona Madonna tik trumpam atitraukė vis dar ambicingo ir energijos kupino prezidento dėmesį nuo politikos.

N.Sarkozy sėkmingai išgyveno visus kaltinimus, kurių sulaukė, kai 2010 m. Prancūzija oficialiai atsisakė taikyti ES konkurencijos ir subsidijų taisykles. Visiems šalies bankams ir didžiosioms bendrovėms buvo įsakyta 90 proc. investicijų daryti savo gimtinėje. ES valstybės įnirtingai peikė tokią N.Sarkozy politiką, bet netrukus pačios pasielgė pagal Prancūzijos pavyzdį.

2012 m. lapkričio 7-osios rytas. S.Palin užlipa ant scenos Ankoridže (Aliaskos valstija). Šalininkai ją sveikina audringais šūkiais ir mojuoja ledo ritulio lazdomis.

"Gavau pranešimą nuo mulų ir "komuniagų", – rėžia išrinktoji JAV prezidentė. – Amerika sugrįžo."