Kaukazo emyru pasiskelbęs čečėnų kovotojų lyderis Doku Umarovas nusprendė palikti pareigas ir paskyrė įpėdinį. Rusija baiminasi naujos išpuolių bangos.

Nesitraukia iš džihado

Apie savo pasitraukimą 46 metų D.Umarovas pranešė vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas interneto portale "YouTube".

"Vienbalsiai priėmėme sprendimą, kad šiandien pasitrauksiu iš savo posto", – vaizdo įraše sako barzdotas kovotojas, kuris prisiėmė atsakomybę už kovą dviejų savižudžių sprogdintojų surengtus išpuolius Maskvoje.

Naujuoju vadinamojo Kaukazo emyrato vadovu bus Aslambekas Vadalovas, kuris, pasak D.Umarovo, yra jaunesnis ir energingesnis.

D.Umarovas pabrėžė, kad traukiasi dėl sveikatos būklės. Tai paskatino kai kuriuos stebėtojus prisiminti prieš kurį laiką pasklidusius gandus, esą Rusijos specialiosios tarnybos mėgino nunuodyti Kaukazo emyrą. Tuomet kalbėta, kad kovotojų lyderis išgyveno, tačiau jo sveikata smarkiai pašlijo.

Ištikimas bendražygis

D.Umarovas vaizdo įraše pabrėžė, kad jo atsistatydinimas nereiškia, jog jis traukiasi iš džihado. Jis taip pat pažadėjo negailėdamas jėgų žodžiais ir darbais padėti savo įpėdiniui.

Svetainės kavkazcenter.com duomenimis, A.Vadalovas dalyvavo pirmajame 1994–1996 m. Čečėnijos kare, taip pat kovėsi prieš federalines pajėgas 1999 m. vadovaujamas Chatabo, kuris buvo nukautas 2002-aisiais.

2007 m. A.Vadalovas vienas pirmųjų iš čečėnų lauko vadų prisiekė ištikimybę D.Umarovui.

Nepagaunamas kovotojas

Miškinguose Kaukazo kalnų slėniuose besislapstančio D.Umarovo Rusijos saugumo pajėgoms nepavyko sučiupti beveik du dešimtmečius, nors pareigūnai kelis kartus buvo paskelbę apie jo žūtį.

Barzdotas maištininkas Rusijos labiausiai ieškomų asmenų sąraše atsidūrė gerokai prieš kruvinus sprogdinimus Maskvos metropolitene, kurie nusinešė 39 žmonių gyvybę. Jis nuo 1994 m. kovojo su Kremliaus pajėgomis dviejuose Čečėnijos separatistiniuose karuose.

2007 m. spalį D.Umarovas pasiskelbė Kaukazo emyrato vadovu ir suvienijo įvairias kovotojų grupuotes keliuose pietiniuose Rusijos regionuose, siekdamas Šiaurės Kaukaze įvesti šariatą (islamo teisę).

Ieškomiausias teroristas

D.Umarovas yra vienas iš nedaugelio likusių gyvų kovotojų lyderių, siekusių Čečėnijos nepriklausomybės nuo Rusijos. 1996–1999 m. separatistinėje Ičkerijos vyriausybėje jis užėmė saugumo ministro postą.

Jis ne kartą prisiėmė atsakomybę už didelius teroro aktus Rusijos teritorijoje, tarp jų – ir traukinio "Nevskij eskpres" susprogdinimą 2009 m., kai žuvo 26 žmonės.

Manoma, kad jis suvaidino svarbų vaidmenį ir organizuojant virtinę kovotojų reidų į Ingušijos teritoriją 2004 m. birželį, tarp jų – ir išpuolį Nazranėje, per kurį žuvo daugiau nei 90 žmonių. Be to, D.Umarovas įtariamas sąsajomis su žmonių grobimu pačioje Čečėnijoje, taip pat čečėnų, bendradarbiavusių su promaskvietiška valdžia, žudymu.

Rusijos valstybė jį laiko ieškomiausiu teroristu ir ieško jo pagal kaltinimus žudymu, žmonių grobimu, teroro aktų vykdymu, plėšimais, raginimais panaikinti esamą santvarką ir nacionalinės nesantaikos kurstymu.

Š.Basajevo bendražygis

D.Umarovas išgarsėjo kaip grėsmingiausiu laikyto čečėnų kovotojų vado Šamilio Basajevo, prisiėmusio atsakomybę už dešimtis kruviniausių atakų, įskaitant 330 gyvybių nusinešusį Beslano mokyklos užėmimą ir įkaitų pagrobimą 2004 m., sąjungininkas.

Čečėnų sukilėlių judėjimo lyderiu D.Umarovas tapo 2006 m. birželį, kai rusų pajėgos gegužę nukovė Š.Basajevą.

Šiuodu maištininkų lyderiai vadovavo čečėnų separatistų kovai, kuri jau nusinešė apie 100 tūkst. civilių žmonių – maždaug 10 proc. visų šios musulmoniškos respublikos gyventojų – gyvybę.

Išpuolių kreivė auga

Rusijos nacionalinio antiteroristinio komiteto narys, Federacijos tarybos vicepirmininkas Aleksandras Toršinas įsitikinęs, kad D.Umarovas iš kovotojų vado posto traukiasi visai ne dėl sveikatos būklės, o dėl to, kad šių metų birželį Jungtinės Valstijos įtraukė jį į tarptautinių teroristų sąrašą.

"Nuo to laiko tapo aišku, kad palaikyti kovotojo už laisvę įvaizdžio jau nepavyks", – dėstė A.Toršinas.

Politikas baiminasi, kad atėjus naujam vadui kovotojai pradės naują išpuolių bangą.

"Tai žanro taisyklė. Kaukazas yra Kaukazas, ir kitaip jis (A.Vadalovas – red. past.) neįsitvirtins. Jeigu neparodysi, ką gali, niekas su tavimi nenorės turėti reikalų", – teigė A.Toršinas.

Anot jo, sukilėliai, siekdami didelio atgarsio, gali atakuoti infrastruktūros objektus.

"Jeigu pažiūrėtume į milicininkų užpuolimų, teroro aktų, apšaudymų grafikus, pamatytume, kad kreivė pajudėjo aukštyn. Tam įtakos turi ir sezoniškumas. Turbūt lyderių kaita irgi neatsitiktinai įvyko vasarą, o ne žiemą arba rudenį", – svarstė A.Toršinas.

D.Umarovo kreipimasis