Žerdevkoje, tyliame Rusijos provincijos miestelyje, gyvenimas tarsi sustojo. Gatvėmis negausiai rieda vien senos daužtos „Lados“, keliose aliejumi prasmirdusiose kavinėse draugiški, bet paniurę miestiečiai ryte užsisako stiklinę degtinės.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis čia pradėjo rutuliotis neeilinė drama, nematoma likusiam pasauliui. Apsiniaukusį balandžio rytą į vietos teismą buvo atvežti šeši žmonės - penki kaukaziečiai ir vienas rusas. Jie kaltinami surezgę ginkluotą užpuolimą ir pavogę 25 mln. rublių. Tačiau byla gali būti susijusi su „Nord Ost“ tragedijos paslaptimis, rašo Didžiosios Britanijos dienraštis „The Independent“.

Sėkmingai kilo karjeros laiptais

Ant teisiamųjų suolo atsidūręs rusas Andrejus Jachnevas iki arešto užėmė aukštas pareigas Rusijos specialiojoje tarnyboje, kuri kovoja prieš terorizmą. Jis gimė 1975 m. Mozdoke, Šiaurės Osetijoje, baigė elitinę karo mokyklą, vadovavo specialios paskirties būriui „Vitiaz“, kuris kovojo prieš čečėnų separatistus.

2001 m. A.Jachnevas pradėjo dirbti Vidaus reikalų ministerijoje, o 2003 m. perėjo į ministerijos padalinį - „Centrą T“. Ši žinyba, glaudžiai susijusi su Federaline saugumo tarnyba, yra viena slapčiausių Rusijoje. Čia A.Jachnevas gavo majoro laipsnį ir aukštas pareigas - vyriausiojo operatyvinio įgaliotinio ypatingai svarbiems reikalams.

Anglų ir čečėnų kalbomis laivai šnekantis pareigūnas buvo atsakingas už Čečėnijos ir Dagestano regioną - pasipriešinimo Maskvai židinį. Jis vykdė specialias užduotis Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane ir kitose šalyse. A.Jachnevui buvo išduotas dokumentas, draudžiantis apieškoti pareigūną arba jo automobilį BMW, taip pat keli suklastoti automobilių numeriai.

Suteikta neliečiamybė neišgelbėjo

2008 m. sausio 25 d. A.Jachnevui paskambino informatorius dagestanietis Arsenas Miuidovas ir pranešė, kad iš Dagestano į Maskvą bus vežama 25 mln. rublių grynųjų pinigų. Pasak prokurorų, pareigūnas ir jo bendrininkai sumanė surengti pasalą netoli Žerdevkos. Jie užblokavo automobiliams kelią, paleido kelis šūvius, atėmė pinigus ir išvažiavo.

Netoli Rusijos sostinės juos sustabdė milicija. Pamatę A.Jachnevo dokumentus, pareigūnai sutriko ir susisiekė su Maskva. Iš viršaus buvo liepta ignoruoti kratos draudimą, ir visa kompanija buvo sulaikyta.

Pats A.Jachnevas tvirtina, kad operacijoje dalyvavo vedamas profesinių paskatų, o per pinigų pagrobimą net nebuvo išlipęs iš automobilio. Pareigūnas tvirtina prieš išvažiuodamas iš Maskvos savo kabinete ant stalo palikęs ataskaitą, kur ir kokiu tikslu išvyksta. Tačiau prokurorai sako, kad jokios ataskaitos nerado.

Už menkniekius savų nesodina

A.Jachnevo versija atrodo keista, bet pati byla irgi kelia daug įtarimų. Tokias aukštas pareigas einantis asmuo turėjo lengvesnių ir saugesnių būdų pasipelnyti, negu medžioti kažkokius dagestaniečius. Be to, tokio rango pareigūnai paprastai nėra sodinami į kalėjimą už tokius menkniekius. Jeigu panorėtų, A.Jachnevo viršininkai galėtų lengvai užglaistyti problemas, nutraukti bylą ir paleisti saviškį į laisvę.

Kodėl 34 metų vyras priverstas pūti provincijos kalėjime, laukdamas 12 metų laisvės atėmimo nuosprendžio? Galbūt jis žinojo per daug paslapčių ir dalinosi jomis su Kremliaus priešininkais?

Kaltinamasis tvirtina, kad aukštesnio rango pareigūnai nori su juo susidoroti dėl to, kad jis su viršininkais visada kalbėjo kaip su lygiais ir neslėpė savo nuomonės. Net tokios, kad teroristus Rusijoje finansuoja politiniai klanai, kovojantys dėl valdžios ir administracinių išteklių Šiaurės Kaukaze.

Tokios pat nuomonės laikėsi ir moteris, pakerėjusi jo širdį. Romanas su aktore ir dramaturge, užsitraukusia Kremliaus nemalonę, irgi galėjo nulemti A.Jachnevo likimą.

Cherchez la femme

32 metų Natalija Pelevina nuo vaikystės gyvena Didžiojoje Britanijoje, bet dažnai lankosi Rusijoje. Iš karto po „Nord Ost“ įkaitų dramos 2002 m. ji nusprendė parašyti apie tai pjesę. Ji bendravo su išgyvenusiais įkaitais, jų artimaisiais, taip pat valdžios pareigūnais. 2005 m. pažįstami surengė jai susitikimą su specialiųjų tarnybų darbuotoju, kuris per tragediją dirbo antiteroristiniame štabe, dalyvavo teatro šturme, vykdė tyrimą. Tai buvo A.Jachnevas. Pareigūnas atvirai papasakojo apie kraupius įvykius, jo versija sutapo su nukentėjusiųjų pasakojimais.

Jiedu susidraugavo ir pamilo vienas kitą, dažnai bendravo telefonu, bet susitikdavo retai. Rusijos specialiosios tarnybos negalėjo nežinoti apie šį romaną ir tikrai žinojo apie N.Pelevinos pažintį su Kremliaus priešininkais Borisu Berezovskiu ir Achmedu Zakajevu, gyvenančiais Londone.

N.Pelevina A.Jachnevą paskutinį kartą matė 2007 m. lapkritį. Tuomet jis prisipažino, kad galvoja palikti tarnybą.

Žinoti per daug - pavojinga

N.Pelevina parašė pjesę apie „Nord Ost“ įkaitų dramą, spektaklio premjera Machačkaloje įvyko 2008 m. balandžio 4 d. Žiūrovai spektaklį pasitiko ovacijomis, o Dagestano prezidentas Muchu Alijevas demonstratyviai pakilo ir paliko salę. Netrukus spektaklis buvo uždraustas kaip liaupsinantis terorizmą.

Vos kelios minutės po premjeros Maskvos name, kuriame gyvena N.Pelevinos giminaičiai ir kur moteris dažnai apsistodavo, nugriaudėjo sprogimas. Žuvo trys žmonės, bet dramaturgės artimieji nenukentėjo. Oficiali versija - name gyvenę du ultradešinieji nacionalistai bandė pagaminti bombą ir sukėlė sprogimą. Tačiau išsamus tyrimas nebuvo atliktas.

„Nord Ost“ istorijoje yra daug paslapčių. Kodėl teroristai nesusisprogdino pamatę, kad į salę buvo paleistos dujos? Kodėl šturmo dalyviams buvo įsakyta nužudyti visus teroristus, nepaliekant nė vieno, kurį galima būtų apklausti? - rašo „The Independent“. - „Nord Ost“ įkaitų drama yra vienas paslaptingiausių epizodų Rusijos pastarųjų dešimtmečių istorijoje, ir įtakingi šalies žmonės nori bet kokiomis priemonėmis nuslėpti tikrąsias tragedijos detales. Todėl pareigūnas, kalbėjęs tiesą apie terorizmo šaknis, galėjo tapti kliūtimi. Šiuolaikinėje Rusijoje pavojinga žinoti per daug.“

„Nord Ost“ įkaitų drama

2002 m. spalio 23 d. keliasdešimt teroristų, vadovaujamų Movsaro Barajevo, įsiveržė į Maskvos Dubrovkos teatrą, kuriame buvo rodomas miuziklas „Nord Ost“, ir paėmė įkaitais beveik 900 žiūrovų bei aktorių. Grasindami susprogdinti teatrą, teroristai reikalavo išvesti Rusijos kariuomenę iš Čečėnijos.

Spalio 26 d. Rusijos specialiosios pajėgos nusprendė šturmuoti pastatą, bet prieš tai paleido į teatro salę dujas, kad neutralizuotų teroristus. Per išlaisvinimo operaciją žuvo ne tik visi teroristai, bet ir 130 įkaitų. Manoma, kad dėl šių mirčių kaltos pavojingos dujos. Kokia medžiaga buvo panaudota per operaciją, paskelbta nebuvo, todėl medikai nežinojo, kokio priešnuodžio reikia.

Žmogaus teises ginančios organizacijos ir žuvusiųjų artimieji kaltina valdžią, kad ši neprofesionaliai atliko išlaisvinimo operaciją ir nevertina žmogaus gyvybės.