Nobelio literatūros premiją skirianti Švedijos institucija po 27 metų tylos ketvirtadienį pagaliau pasmerkė Irano paskelbtą fatvą britų rašytojui Salmanui Rushdie (Salmanui Rušdžiui).

„Tai, kad mirties bausmė buvo paskirta kaip bausmė už literatūros kūrinį, yra ir sunkus kalbos laisvės pažeidimas“, – sakoma Švedijos akademijos vadovo Tomo Riado pareiškime, kuriame kritikuojama rašytojui paskelbta fatva.

„Literatūros nepriklausomybės nuo politinės kontrolės principas civilizacijai yra svarbus iš esmės ir turi būti ginamas nuo kerštautojų ir cenzūros šalininkų“, – priduriama jame.

Pasinaudodama tuo pačiu nepriklausomybės principu Akademija anksčiau nenorėjo reikšti savo pozicijos dėl 1989 metais paskelbtos fatvos S.Rushdie, sakydama, kad ji blaškosi tarp paramos autoriui rodymo ir viešo neutralumo išsaugojimo.

Iranas 1988 metais paskelbė fatvą dėl rašytojo ketvirtojo romano „Šėtoniškos eilės“ (The Satanic Verses).

Irano aukščiausiasis lyderis ir Islamo Respublikos įkūrėjas ajatola Ruhollah Khomeini (Ruhola Chomeinis) paskelbė šį religinį įsaką musulmonams nužudyti šį rašytoją teigdamas, kad jis nepagarbiai pavaizdavo pranašą Muhammadą (Muhamadą).

Kaip 2012 metais parašė S.Rushdie, fatva buvo „pirmoji niūrios muzikos nata“.

Indijoje nepraktikuojančių musulmonų šeimoje gimęs S.Rushdie buvo privertas slapstytis.

Britų vyriausybė paskyrė jam policijos apsaugą, kai buvo pradėta kėsintis į rašytojo kūrinių vertėjus ir leidėjus.

Trys Švedijos akademijos nariai – Kerstin Ekman, Werneris Aspenstromas (Verneris Aspensiomas) ir Larsas Gyllenstenas (Larsas Gilenstenas) – visą laiką reiškė nepasitenkinimą institucijos tylėjimu ir atsisakė dalyvauti jos veikloje, tačiau atsistatydinti jiems nebuvo leista.

Per pastaruosius tris dešimtmečius akademijai pasipildžius naujais nariais ir išaugus už S.Rushdie nužudymą žadamai premijai, akademija pagaliau nusprendė išreikšti savo požiūrį į šį nuosprendį.

Vasario mėnesį 40 valstybinių Irano žiniasklaidos priemonių, susidėjusios kartu, nusprendė padidinti atlygį už S.Rushdie galvą.

„Mirties nuosprendis ir piniginis atlygis yra skandalingas tarptautinės teisės ir pasaulio bendruomenės civilizuoto bendravimo taisyklių pažeidimas, todėl tai negali būti suderinama su normalizavimu“ Irano ir Vakarų santykių, sakoma T. Riado pareiškime.