Lenkijai paviešinus sudužusio prezidento lėktuvo įgulos pokalbius, ekspertai vis tiek skėsčioja rankomis ir klausia: kodėl pilotai nesiėmė būtinų veiksmų?

Minutės iki katastrofos

„Tarsi žmogus, stovintis ant stogo krašto, žengia ne atgal, o kelia koją pirmyn“, – prezidento lėktuvų pilotų veiksmus Lenkijos dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ komentavo patyręs pilotas ir žurnalo „Przegląd Lotniczy“ redaktorius Krzysztofas Krawcewiczius.

Iš paviešintos juodųjų dėžių įrašo transkripcijos matyti, kad per paskutines 30 sekundžių iki katastrofos TAWS – ankstyvojo įspėjimo, kad artėjama prie žemės, sistema – daugiau nei dešimt kartų ragino pilotus didinti aukštį. Tačiau jie pabandė tai padaryti tik tuomet, kai jau buvo per vėlu.

„Priekyje žemė. Didinkite aukštį“, – kas kelias sekundes siuntė įspėjimus TAWS, kai lėktuvas priartėjo prie žemės 100 m atstumu. Tačiau šturmanas toliau raportavo aukštį: „100, 90, 80, 70, 60, 50, 40, 30, 20.“

Kai TAWS pakartojo įspėjimą tris kartus iš eilės, neidentifikuotas asmuo tarė: „Tvarkoje.“ Po sekundės antrasis pilotas pasakė: „Traukiamės.“ Iki katastrofos buvo likę 14 sekundžių.

Kitas devynias sekundes savirašiai prietaisai fiksavo tik šturmano ir dispečerių techninius pranešimus bei kelis garso signalus. Paskutinis šturmano praneštas aukštis buvo 20 m.

Iki katastrofos likus penkioms sekundėms, pasigirdo triukšmas – lėktuvas kliudė medžius. Pasak ekspertų, būtent tuomet orlaivis ėmė verstis aukštyn kojomis. Antrasis pilotas nusikeikė. TAWS dar kartą įspėjo: „Didinkite aukštį.“ Dispečeris sušuko: „Traukiamės antram ratui!“ Paskutinis juodųjų dėžių užfiksuotas žodis buvo dažnai vartojamas lenkiškas keiksmažodis, nuskambėjęs garsiai ir ilgai.

10 val. 45 min. 5 sek. vietos laiku įrašas nutrūko.

„Kada jūs jau nusileisite?“

Paskutinis šūksnis priklauso pašaliniam asmeniui, kuris pilotų kabinoje vykusių pokalbių stenogramoje įvardijamas kaip Abonentas. Pašalinių asmenų kabinoje buvo mažiausiai du – Lenkijos užsienio reikalų ministerijos diplomatinio protokolo vadovas Mariuszas Kazana ir šalies oro pajėgų vadas generolas Andrzejus Blasikas.

Kai įgulos vadas pranešė M.Kazanai, kad dabartinėmis sąlygomis neįmanoma patupdyti lėktuvo, pareigūnas atsakė: „Vadinasi, turime problemą.“ Po kelių minučių vėl pasigirdo diplomatinio protokolo vadovo balsas: „Kol kas nėra prezidento sprendimo, ką daryti toliau.“

„Pone kapitone, kada jūs jau nusileisite, ar galėčiau pasiteirauti?“, – 10.23 val. paklausė neidentifikuotas asmuo. Kai iki katastrofos buvo likusios kelios minutės, pasigirdo blogai įsirašiusi Abonento frazė: „Jis pasius, jeigu dar…“

Ignoravo komandą

Ekspertai nesiryžti vienareikšmiškai teigti, ar pašaliniai asmenys darė spaudimą pilotams. Ar pasiusti turėjo prezidentas Lechas Kaczynskis, ar koks nors kitas asmuo, galima tik numanyti.

Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ kalbintas aviacijos ekspertas K.Krawcewiczius nesuvokia, kodėl pilotai nereagavo į TAWS įspėjimus ir net nesumažino leidimosi greičio, kad galėtų vėl pakilti ir pabandyti nutūpti dar kartą.

Ekspertas atkreipė dėmesį į dar vieną keistą faktą: „Antras pilotas pasakė „traukiamės“. Ir kas? Kai nuskamba tokia komanda, jos negalima ignoruoti, kad ir kas būtų ją davęs. Tik po to aiškinamasi, kodėl, nes laiko klausimams nėra. O čia visiškas kapitono abejingumas. O šturmanas toliau skaičiuoja: 70, 60, 50, ir leidimosi greitis nemažėja.“

Įgulos klaida

Lenkijos nacionalinės aviacijos tarybos sekretorius Tomaszas Hypki taip pat tvirtino, kad prezidento lėktuvo lakūnas turėjo automatiškai atsisakyti tūpti po TAWS sistemos signalo.

„Nustebino mane tai, kad viskas, apie ką kalbėjo komisija, pasitvirtino. Įgula, visiškai suvokdama, tęsė skrydį, jie tūpė, pažeisdami visas procedūras“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę lėktuvo katastrofos tyrimo komisijos Varšuvoje pirmininkas Edmundas Klichas taip pat pareiškė, kad „Tu-154“ sudužimo netoli Smolensko priežastis buvo įgulos klaida.

Neatsakytas klausimas

Su pilotų kabinoje vykusių pokalbių stenograma susipažino ir žuvusio prezidento brolis, kandidatas į Lenkijos prezidentus Jaroslawas Kaczynskis.

"Aš susipažinau su stenograma, bet iš jos nieko nepaaiškėjo. Žinoma viena, kad prieš pat skrydžio pabaigą kažkas turėjo įvykti, nes skambėjo aiškūs pranešimai, bet arba nebuvo imtasi jokių veiksmų, arba nebuvo galima imtis nieko, kas būtų išgelbėję lėktuvą. Aš kalbu apie akimirkas, kai skambėjo aiškūs įspėjimai, bet nieko nebuvo padaryta, kad būtų galima pakeisti situaciją", – teigė J.Kaczynskis.

Pasak politiko, klausimas, kodėl buvo priimtas sprendimas tūpti Smolenske nepaisant blogų oro sąlygų, lieka neatsakytas.

„Ir tai nėra tik mano ar ko nors kito vertinimo klausimas, bet ir baudžiamosios teisės klausimas“, – tvirtino J.Kaczynskis.