Per rinkimų kampaniją Barackas Obama žadėjo permainas. Tapęs prezidentu jis išties bando atsiriboti nuo pirmtako George'o W.Busho politikos, tačiau kol kas elgiasi pernelyg atsargiai ir taip parodo savo silpnumą, interviu dienraščiui teigė politologas, Johno Hopkinso universiteto (Vašingtonas) profesorius Donaldas Jensenas.

– Kaip vertinti prezidento B.Obamos šimtą dienų? Ar vidaus politikos permainos, kurias jis žadėjo, jau prasidėjo?

– Prezidentas B.Obama laikosi duoto žodžio. Vykdydamas vidaus politiką jis stengiasi, kad valstybės paramą justų visi JAV gyventojai. Taip galima įvertinti jo pasiūlytą ir pradėtą įgyvendinti ekonominę programą.

Vis dėlto B.Obamos populiarumas kiek smuktelėjo. Mat dalis amerikiečių linkę kritikuoti jo veiksmus. Jų nuomone, vyriausybė remia privatų verslą, nes yra susijusi su juo. Tačiau palyginti su kai kuriomis Europos šalimis, pavyzdžiui, Prancūzija, JAV administracijos ir privataus verslo sąsajos minimalios.

– Ar paprastas vidutinis JAV gyventojas gali pasakyti, kad jaučia, jog B.Obamos žadėtos permainos prasidėjo?

– Apibendrinant, galima sakyti, taip. Tiesiogiai permainas pajuto nedaug žmonių, tačiau JAV gyventojai mato ir suvokia, jog ekonominės politikos priemonės veiksmingos. B.Obama atsakingai žiūri į ekonominę politiką, jis suvokia, kad nuo jos sėkmės priklauso jo politinė ateitis.

Žmonės laukia rezultatų ir griežtai vertina visus Baltųjų rūmų veiksmus. Aišku, daug kam nepatinka, kad B.Obama remia bankus, nepatinka tai, kad kai kurie gauna paramos, o kai kurie – ne. Kitaip tariant, prezidentas kritikuojamas, kad jo parama tarsi selektyvi.

– Prezidentas susikoncentravęs ties ekonominiais rūpesčiais, o kaip kitos sritys?

– Iš tikrųjų prezidentas B.Obama susidūrė su didžiulėmis problemomis socialinėje sferoje. Jo požiūris į tokius dalykus kaip homoseksualų santuokos yra daug mažiau aptariamas viešojoje erdvėje. Tarsi nebūtų svarbūs.

Daugelis jo išrinkimą sieja su JAV ekonomikos problemomis, tačiau demokratai nori, kad jis būtų labiau įtrauktas ir į kitas visuomenės gyvenimo sferas. Vadovas jaučia spaudimą iš visuomenės, kuri reikalauja efektyvaus ekonominių problemų sprendimo, ir iš kolegų Demokratų partijoje. B.Obama stengiasi rasti vidurio kelią, vykdyti subalansuotą politiką.

– O kaip dėl užsienio politikos?

– Manau, kad B.Obamos užsienio politika tam tikru požiūriu yra prezidento Billo Clintono politikos tęsinys. Jo politika santūri, jis stengiasi susitarti dėl bendradarbiavimo iškėlęs bendrus tikslus, stengiasi veikti su Europa ir Japonija. Manau, daugelis amerikiečių yra patenkinti jo užsienio politika.

Europiečiai gali jausti tam tikrą nusivylimą, nes B.Obamos administracija pakeitė kai kuriuos G.W.Busho užsienio politikos tikslus. Pavyzdžiui, Gruzijos ir Ukrainos integracija į NATO nėra taip smarkiai remiama, kaip tai buvo valdant G.W.Bushui. Nusivylimą gali jausti ypač Vidurio ir Rytų Europos šalys dėl B.Obamos mėginimų tartis su Rusija. Tačiau naujoji administracija neskuba keisti savo pirmtakų nustatytų užsienio politikos gairių.

– Kai kurie analitikai teigia, kad B.Obama yra silpnas prezidentas. Kokia jūsų nuomonė?

– Iš tikrųjų esama tokių nuomonių. Ypač dėl tam tikrų pokyčių užsienio politikoje. Pasaulis įprato matyti JAV galybę ir laukia iš Vašingtono ryžtingų veiksmų. Todėl B.Obamos administracijos bandymai susitarti su Iranu, Rusija, jos dvejonės ar neskubėjimas, pavyzdžiui, dislokuoti Priešraketinės gynybos sistemos elementų Vidurio Europos šalyse, yra vertinami kaip silpnumas.

– Kuo dar išsiskyrė prezidento B.Obamos šimtas dienų?

– Tradicija klausti apie pirmus rezultatus po šimto dienų, tačiau nepamirškime, kad tai nėra labai ilgas laiko tarpas. Taigi dar per anksti daryti galutines išvadas.