Kinija imasi šių veiksmų nepaisydama didėjančių ekonominių ir humanitarinių padarinių Ukrainoje, kurią Rusija jau daugiau kaip metus atakuoja iš oro, jūros ir sausumos.

Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jų bendravimas tapo dar glaudesnis.

Nors Pekinas save laiko neutraliu karo klausimu, jo atsisakymas pasmerkti Maskvos invaziją paskatino daugelį Kyjivo sąjungininkų apkaltinti Kiniją palankumu Rusijai.

Kinijos oficialiosios naujienų agentūros „Xinhua“ duomenimis, pratybose dalyvaus daugiau kaip 10 laivų ir per 30 orlaivių.

Nors Kinijos gynybos ministerija ir „Xinhua“ daugiau nepateikė jokių detalių, tačiau manoma, kad artimiausiomis dienomis pratybos bus surengtos Japonijos jūroje.

Pasak Kinijos išplatintų pranešimų, per bendras pratybas daugiausia dėmesio bus skiriama laivų tarpusavio ryšiui, manevravimui formuotėse ir paieškos bei gelbėjimo operacijoms jūroje.

Šios pratybos rengiamos po Pekine įvykusio Kinijos gynybos ministro Li Shangfu (Li Šangfu) ir Rusijos karinio jūrų laivyno vado susitikimo. Tai buvo pirmos oficialios šių valstybių karinio pobūdžio derybos po praėjusį mėnesį įvykusio trumpo privačios karinės bendrovės „Wagner“ maišto.

Susitikimo metu Kinija dar kartą patvirtino savo paramą Maskvai po „Wagner“ sukilimo.

Kinijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos karinio jūrų laivyno vadui admirolui Nikolajui Jevmenovui per tas derybas buvo pasakyta, jog Kinija tikisi daugiau bendrų pratybų ir kitų bendradarbiavimo formų, kad gynybos ryšiai pasiektų naują lygį.