NATO privalo pirmiau sustiprinti savo pajėgumus apsiginti nuo kibernetinių atakų, prieš imdamasi kurti savas puolamąsias kibernetinio karo priemones, JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris (Aštonas Karteris) trečiadienį sakė Aljanso lyderiams, didėjant įtampai su Rusija, kuri įrodė esanti pasiruošusi naudoti kompiuterines atakas prieš kitas šalis.

A.Carterio žinia prieštarauja kai kurių ekspertų ir lyderių nuomonei, kad NATO turi pradėti kurti kibernetinius ginklus, siekdama atgrasyti savo priešininkus XXI šimtmetyje.

Aukšto rango gynybos pareigūnai sakė, kad kibernetinio saugumo tema buvo viena iš A.Carterio nagrinėtų temų per pastarosiomis dienomis vykusius pokalbius su sąjungininkais ir gynybos ministrais.

Pareigūnai nurodė, kad Pentagono vadovas pageidauja, kad NATO kibernetinio saugumo centras, kurį jis aplankė Estijoje, būtų veikiau idėjų kalvė. A.Carteris sakė norintis, kad tas centras atliktų aktyvesnį vaidmenį, padėdamas sąjungininkams atremti kibernetines atakas.

Skatindamas šią misiją A.Carteris paskelbė, kad Jungtinės Valstijos panaudos savo kibernetinio karo ekspertinius gebėjimus, kad padėtų sąjungininkams nustatyti savo pažeidžiamas vietas ir sumažinti grėsmę jų gyvybiškai svarbiai infrastruktūrai.

Šios diskusijos vyksta tuo metu, kai pasaulio žiniasklaidos pirmuosiuose puslapiuose neretai atsiduria pranešimai apie kibernetines atakas, kurių šaltiniais laikoma Kinija ir Rusija, įskaitant naujausią įsilaužimą, per kurį kompiuteriniai įsibrovėliai buvo įgiję prieigą prie JAV vyriausybės darbuotojų ir saugumo leidimų duomenų. Ta ataka buvo siejama su Kinija, o A.Carteris anksčiau šiais metais kaltino Rusijos kompiuterinius įsilaužėlius dėl įsibrovimo į vieną neįslaptintą gynybos kompiuterinį tinklą.

Maskva taip pat buvo kaltinama dėl įsibrovimo į NATO kompiuterinius tinklus praeitais metais.

Kita vertus, kibernetinis saugumas yra opi atskirų NATO šalių ir viso Aljanso problema. Daugelio nuomone, kibernetinio karo priemones daug sunkiau sukurti, aptikti ir panaudoti negu įprastas.

Nors įvairių NATO šalių kariniai pajėgumai labai skiriasi, dar didesnis atotrūkis įžvelgiamas jų nusiteikime pripažinti kibernetinio karo priemones strategiškai svarbia misija arba jas kurti.

Pernai rudenį, po kelerius metus trukusių debatų, NATO pagaliau pripažino, kad kibernetinės atakos gali pasiekti karinio puolimo lygmenį ir tapti pagrindu pritaikyti kolektyvinės gynybos priemones, kaip numatoma Aljanso sutarties 5-ajame straipsnyje.

Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad nepakanka vien stiprinti NATO šalių kompiuterinių tinklų saugumą ir kibernetinės gynybos priemones.

„Kaip galima turėti kibernetinius pajėgumus, apribotus vien tinklų atkūrimo operacijomis? Kibernetines priemones reikia laikyti ginklais“, – sako Strateginių ir tarptautinių studijų kibernetinio saugumo ekspertas Jamesas Lewis (Džeimsas Liujis).

„Jokia moderni kariuomenė negali veikti be kibernetinių pajėgumų. Ir jeigu NATO nori atgrasyti priešininkus, jai reikalingas viskas kibernetinių pajėgumų spektras“, – pridūrė jis.