Per šešiolika metų V. Orbánas priėmė anaiptol ne vien blogus sprendimus. Žvelgiant retrospektyviai, jo reakciją į 2015 m. pabėgėlių krizę turėjo racionalumo grūdą. Jei ES sprendimus užsienio, bloko plėtros klausimais V. Orbánas nuolat blokuodavo, ekonominiais beveik visada pritardavo. Tačiau jo pavarde pavadinta ekonominė sistema, orbanomika, – sudėtingas palikimas, atitekęs buvusiam jo partijos kolegai Peteriui Magyarui ir jo partijai „Tisza“.
Investicijos su prieskoniu
Iš pradžių orbanomika – V. Orbáno suformuotas „neliberalus“ modelis – veikė stebėtinai gerai. 2010 m. grįžęs į valdžią jis paskatino reindustrializaciją, stengėsi pritraukti užsienio investicijų. Mažos sąnaudos, strategiškai palanki padėtis ir verslui palanki administracinė sistema darė šalį patrauklią.
2013–2019 m. Vengrijos žmonės iš tiesų jautėsi gyvenantys geriau: realūs atlyginimai augo, nedarbas mažėjo, infliacija buvo nedidelė. Šalis netruko tapti Europos automobilių pramonės centru – „Audi", „Mercedes" ir BMW pastatė gamyklas, sukūrė dešimtis tūkstančių darbo vietų.
V. Orbánas paskelbė daug žadančią atsivėrimo Rytams politiką. Iš pradžių didžiausios investuotojos buvo Japonija ir Pietų Korėja, tačiau pastaraisiais metais šį titulą perėmė Kinija.
2015 m. Vengrija pirmoji Europoje prisijungė prie Kinijos infrastruktūros projekto „Viena juosta. Vienas kelias“. 2023 m. Kinijos tiesioginės užsienio investicijos Vengrijoje jau viršijo Prancūzijos ir Vokietijos investicijas kartu sudėjus, į Vengriją (44,1 proc. kinų investicijų Europoje) Kinija investavo daugiau nei į Prancūziją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę (35,3 proc.).
Kinijos prezidento Xi Jinpingo valstybinis vizitas 2024 m. dvišalius ryšius pakėlė iki strateginės partnerystės lygio.
Vengrijos diplomatijos vadovas Péteris Szijjártó neseniai džiaugėsi, kad kinų bendrovės per pastaruosius dešimt metų iš viso į 54 didelius projektus investavo 17 mlrd. eurų.
Tačiau tokios investicijos turėjo ir šalutinį, nepageidaujamą, poveikį.
Vienu iš orbanomikos simbolių laikoma Kinijos koncerno BYD gamykla prie Segedo. Gamykla, kaip buvo skelbiama, kasmet pagaminsianti 300 tūkst. automobilių, – pirmoji Kinijos elektromobilių milžino gamykla Europoje. Budapeštas projektui skyrė ypatingą dėmesį: šimtus milijonų eurų kainavo lengvatos koncernui ir infrastruktūra aplink gamyklą. Skelbta, kad 300 ha užimančiame komplekse bus sukurta 10 tūkst. darbo vietų. Tačiau nutiko tai, kas paprastai įvyksta, kai investuotoja – Kinija: objekte įdarbinti darbininkai iš Kinijos.
Negana to, abejojama, ar Segede apskritai gaminama. Neseniai portalas „Atlatszo“ paskelbė slaptą vaizdo įrašą, kuriame matyti praktiškai baigtos, neoninės geltonos spalvos transporto priemonės, kurios yra išardomos ir vėl surenkamos. Manoma, kad jos buvo pristatytos iš Kinijos, nes nuotraukose taip pat matyti, kad gamybos linijos dar toli gražu nėra baigtos. Kinijos bendrovė teigia, esą viskas vyksta pagal planą, tačiau ekspertai prognozuoja, kad masinė gamyba prasidės tik antroje metų pusėje ir mažesniu mastu.
2022 m. Kinijos koncernas CATL paskelbė netoli Debreceno statysiantis akumuliatorių gamyklą – 6 mlrd. eurų investicija, didžiausia tiesioginė užsienio investicija Vengrijos istorijoje. Tačiau dabar su šiuo vardu siejamos neigiamos naujienos.
Tiek BYD, tiek CATL atvejais, vietos gyventojams rūpestį kelia poveikis aplinkai. Portalo „Átlátszó" duomenimis, nuolat su sausra kovojančiame regione pastatyta CATL gamykla per metus sunaudos tiek vandens, kiek 50 tūkst. gyventojų miestas, o elektros – kiek 120 tūkst. gyventojų miestas. Be to, per metus susidarys gerokai daugiau nei 7 tūkst. t nuodingųjų atliekų. Tačiau investuotojai gali mėgautis ne tik mokesčių lengvatomis, subsidijomis, bet ir mažomis baudomis už neigiamą poveikį aplinkai.
Šalies žiniasklaida ne kartą nušvietė ir Korėjos koncerno „Samsung“ baterijų gamyklos, esančios Giode į šiaurę nuo Budapešto, keliamas problemas. Portalo „Telex“ duomenimis, dėl gamyklos veiklos aplinkos tarša sunkiaisiais metalais ribines vertes viršijo 500–1 000 kartų. Darbuotojai turi dirbti aplinkoje, kur kancerogeninių medžiagų – šimtus kartų daugiau, nei leidžia normos. Nors atsakingos reguliavimo institucijos ne kartą skyrė baudas, objektui, kurį opozicija vadino Vengrijos černobyliu, leista tęsti veiklą.
Žiniasklaidos teigimu, žvalgyba iš anksto informavo vyriausybę apie būsimus pavojus, tačiau ši bijojo atgrasyti investuotojus iš Azijos, jai buvo svarbiau siekti tikslo – paversti Vengriją Europos baterijų gamybos meka. Už tokį požiūrį V. Orbánas buvo nubaustas: anksčiau rinkimuose Giode nuolat laimėdavusi „Fidesz“ dabar patyrė fiasko.
Trumparegiškas pasirinkimas
V. Orbáno vyriausybė rizikavo pramonės strategiją siedama su geopolitikai jautriu, prekybos karus ir įvairius reguliavimus sukeliančiu automobilių sektoriumi. Kaip pastebi Vienos tarptautinių ekonomikos studijų instituto ekspertas Gaboras Scheiringas, orbanomikos modelis atrodė perspektyvus ir veikė tol, kol pasaulio ekonomika augo.
Vengrijos ekonomika liko orientuota į mažos pridėtinės vertės veiklas, o investicijos į švietimą ir mokslinius tyrimus bei plėtrą gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. Ekonomikos augimo rodiklius gerina nekilnojamojo turto sektorius, todėl mažėja ilgalaikio augimo potencialas.
Segedo universiteto Ekologinių ekonomikos mokslų instituto vadovas Zoltánas Bajmóczy su NZZ dalijosi nuomone: Vengrijai būtų buvę daugiau naudos, jei vyriausybė būtų investavusi ne į Kinijos elektromobilių milžino viliones, bet parėmusi savo šalies mažas ir vidutines įmones.
Orbanomika išsikvėpė
Iš pradžių augusi, Vengrijos ekonomika ilgainiui ėmė stagnuoti.
Nuo 2019 m. maisto produktų kainos padidėjo apie 80 proc. Priežastys – ne tik visos Europos ekonomiką sukrėtusi pandemija. V. Orbáno vyriausybė prieš kiekvienus rinkimus dosniai dalijo dovanas. Pvz., prieš 2022 m. balsavimą buvo įvestos mokesčių lengvatos šeimoms, jaunesniems nei 25 metų asmenims, pensininkams skirta papildoma pensija.
Dėl tokiu būdu paskatintos paklausos ir po pandemijos sumažėjusios pasiūlos, pakilo kainos, kurias vyriausybė bandė suvaldyti įvesdama kai kurių produktų kainų lubas. Tačiau priemonės neveikė: prekybininkai ir gamintojai brangino kitas prekes.
Laukiamo efekto nedavė ir gimstamumo skatinimo priemonės, kurioms skiriama 5 proc. BVP. Iš pradžių jo lygis pakilo iki maždaug 1,6 vaiko vienai moteriai, tačiau pernai jis vėl smuko iki 1,3.
Vieniems dalydamas pinigus, V. Orbánas ignoravo žūtbūtines investicijas į viešąjį sektorių, pvz., sveikatos apsaugos sistemą. Vidutinė gyvenimo trukmė Vengrijoje – 77 metai, ir yra gerokai mažesnė nei ES vidurkis – 81 metai. Nors sveikatos apsaugos biudžetas pastaraisiais metais padidėjo, lyginant su kitomis ES šalimis jis yra skurdus: tik Rumunija į savo gyventojų sveikatą investuoja dar mažiau.
Dėl karo Ukrainoje visame regione stipriai šoktelėjo infliacija, tačiau Vengrijoje ji didžiausia. Nuo 2020 m. iš viso kainos išaugo 57 proc., beveik dvigubai daugiau nei visoje ES (28 proc.).
V. Orbáno žadėtas įspūdingas ekonomikos pakilimas 2025 m. taip ir neįvyko. Vietoje 3–4 proc. BVP augimo, fiksuota tik 0,3 proc. – šalis liko silpniausia Vidurio ir Rytų Europoje. Vengriją seniai aplenkė ne tik, pvz., Lenkija, su kuria ji kartu įsiliejo į ES, bet ir gerokai vėliau į bloką įstojusios Rumunija ir Kroatija.
Prieš gresiantį pralaimėjimą rinkimuose V. Orbánas dar kartą giliai įkišo ranką į pustuščią valstybės kišenę. Pensininkams vėl skirta papildoma pensija, pratęstos mokesčių lengvatos šeimoms. Naujos dovanos rinkėjams, anot „Financial Times“, kainuoja 2,2 proc. BVP. Per pirmuosius du šių metų mėnesius buvo išnaudota 40 proc. šiemet suplanuoto biudžeto deficito.
Vienos tarptautinių ekonomikos studijų institutas prognozuoja, kad šių metų pirmąjį pusmetį vartojimas augs – vengrai leis prieš rinkimus V. Orbáno dovanotus pinigus. Tačiau antrąjį pusmetį teks susiveržti diržus.
Išsigelbėjimas – Briuselyje?
Ekspertai sutaria, kad naujai vyriausybei teks ne tik griežtai taupyti, bet ir visomis išgalėmis susigrąžinti ES finansinę paramą.
Vengrija – viena didžiausių grynųjų ES lėšų gavėjų. Dėl ES paramos buvo atliktas ne vienas renovacijos, infrastruktūros modernizavimo projektas. Tačiau dėl daugybės teisinės valstybės principų pažeidimų šalis prarado dar daugiau galimybių.
2025 m. pradžioje dėl neįgyvendintų antikorupcinių reformų Vengrijai nebuvo pervesta dar 2022 m. įšaldytų 1,04 mlrd. eurų.
Jei Vengriją pasiektų apie 20 mlrd. eurų, kuriuos dėl nevykdomų reformų yra sulaikęs Briuselis, šalies ekonomika bent trumpam atsigautų. Dar apie 16 mlrd. eurų paskolų iš ES ginklavimosi programos „SAFE“ būtų gera injekcija į šalies gynybos pramonę.
„Ilgalaikėje perspektyvoje, sumažinus korupciją ir atkūrus teisinę valstybę, galėtų atsigauti būtinos investicijos, skatinančios augimą ir naują klestėjimą“, – rašo „Financial Times“.
Kad atgautų įšaldytą ES paramą, P. Magyaro vyriausybė iki rugpjūčio turi įgyvendinti visą seriją reformų ir atkurti teisinės valstybės ramsčius.
Anot politologės Ellen Bos, P. Magyaras daug pažadėjo, ir lūkesčiai tarp visų jo rėmėjų nėra vienodi. Kai kurie žmonės balsavo už jį tik todėl, kad norėjo pokyčių, yra ir tokių, kuriems patinka jo konservatyvi pozicija. Svarbiausia – kad naujoji vyriausybė kuo greičiau pagerintų ekonominę situaciją.
„Apklausos rodo, kad rinkėjai yra realistai ir nesitiki stebuklų. Tačiau jis pažadėjo susigrąžinti lėšas, kurias ES blokavo dėl problemų, susijusių su teisine valstybe ir demokratija. Tai būtų labai svarbus žingsnis, taip pat ir ekonomikos skatinimui“, – sakė ji televizijai ARD.
Po susitikimo su prezidentu Tamasu Sulyoku P. Magyaras pranešė, kad naujasis parlamentas veikiausiai susirinks gegužės 6–7 d. Gegužę turėtų prasidėti ir derybos su ES. Diplomatiniai šaltiniai iš Briuselio teigia, kad bus siekiama, kad, mainais už laipsnišką ES lėšų išmokėjimą, Budapeštas darytų nuolaidų ES Ukrainos politikoje ir teisinės valstybės klausimais.
Sunkūs iššūkiai
Norėdamas įgyvendinti reformas, P. Magyaras turės išlaviruoti tarp ES ir rinkėjų lūkesčių bei pirmtako paliktų minų – svarbiausiose valstybės institucijose dirbančių V. Orbáno sistemos žmonių. Pvz. Konstituciniame teisme, galinčiame stabdyti naujų teisės aktų įgyvendinimą, iš penkiolikos teisėjų yra tik trys, kuriuos skiriant dalyvavo ir opozicija. Kai kuriuos pareigūnus gali atleisti parlamentas, kuriame „Tisza“ turės dviejų trečdalių daugumą, tačiau ne visus, o ir greitai įvykdyti to nepavyks.
Organizacijos „Transparency International Vengrija“ teigimu, iki 2010 m. kyšininkavimas policijoje ar sveikatos sistemoje buvo plačiai paplitęs, tačiau dabar situacija gera. Visai kitaip yra su vadinamąja „aukšto lygio korupcija“. Pastaraisiais metais artimiausia V. Orbáno aplinka kasmet gaudavo mažiausiai 4–5 mlrd. eurų valstybės lėšų.
Ką daryti su tokiais korupcijos atvejais, kai, pvz., viešiesiems pirkimams skirti ES pinigai atitenka verslininkams, glaudžiai susijusiems su „Fidesz“? Su buvusio Nacionalinio banko valdytojo György Matolcsy ir jo sūnaus, kurie kaltinami pasisavinę milijardus forintų, byla? Žiniasklaida skelbia, kad, vaizdžiai tariant, V. Orbáno žentas Istvánas Tiborczas supirko pusę šalies. Ar šiuos pinigus įmanoma susigrąžinti teisinėmis priemonėmis?
Įgyvendinti duotus pažadus P. Magyarui bus daug sudėtingiau, nei iš pradžių atrodo, nes jis pats turės laikytis teisinės valstybės principų. Be to, teisinėje sistemoje dirba daug V. Orbáno rėmėjų, kurie gali sabotuoti tyrimus.
Tikėtina, kad Vengrija netrukus prisijungs prie Europos prokuratūros EPPO, kuri galės užsiimti ES lėšų naudojimo Vengrijoje revizija.
Rusijos šešėlyje
Rinkimų kampanijos metu dažnai skambėjo frazė „Ruszkik haza“ – „Rusai, namo“. Didelė Vengrijos priklausomybė nuo rusiškos energijos importo – 90 proc. šalies naftos ir 95 proc. dujų importo buvo iš Rusijos – laikoma struktūrine ateities problema. Vengrija yra priklausoma nuo Rusijos branduolinių technologijų – Pakšo atominę elektrinę vysto Rusijos valstybinė branduolinių energetikos korporacija „Rosatom“.
P. Magyaras ne kartą pabrėžė, kad negali pakeisti „Vengrijos geografijos“, o energetinė priklausomybė nuo Rusijos taip pat kurį laiką išliksianti. Jis pažadėjo savo rinkėjams išsaugoti pigius energijos šaltinius. Pigi nafta, panašu, Vengrijos link netrukus tikrai pradės tekėti: šią savaitę Ukrainos prezidentas pranešė, kad po rusų atakos apgadintas naftotekis „Družba“ balandžio pabaigoje turėtų vėl veikti.
„EU Observer“ teigimu, P. Magyaras yra sakęs, kad atsisakyti rusiškų energijos šaltinių pavyktų ne anksčiau kaip 2035 m., nors ES analogišką tikslą tikisi pasiekti jau kitais metais.
„Turime stiprinti diversifikaciją, bet tai neįvyksta per naktį“, – „The Moscow Times“ citavo P. Magyarą. Jis patikino esąs pasirengęs kalbėtis su prezidentu Vladimiru Putinu, bet jo draugu nebus.
Naujausi komentarai