Jungtinių Valstijų lėktuvnešis pagaliau prie Korėjos pusiasalio, po pradinės sumaišties, į kurią pusę juda. Dabar laivų grupė jau baigė pratybas su Japonijos laivynu ir pradeda mokymus su Pietų Korėjos laivais. Tačiau Jungtinių Valstijų prezidentas pripažįsta, kad baiminasi didelio konflikto, todėl kol kas kliausis diplomatija – lauks, ko pasieks Kinijos spaudimas, ir dėl to pasirengęs atsisakyti rinkimų kampanijos pažadų veltis į prekybos karą su Pekinu.

„Nuoširdžiai, Šiaurės Korėja, ko gero, svarbesnė už prekybą. Prekyba labai svarbi. Bet masinis karas su milijonais, tikriausiai milijonais, žuvusiųjų? Tai, sakytume, svarbiau už prekybą“, – sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Bet D. Trumpas, kuriam patinka stiprūs lyderiai, beveik pagyrė savo priešą – nežinia, ar mėgindamas nuraminti Šiaurės Korėjos lyderio ambicijas, ar tikėdamasis, kad anksčiau ar vėliau abiem teks susėsti prie derybų stalo.

„Kietas riešutėlis“

„Valdžią jis sugebėjo perimti būdamas labai jaunas. Esu tikras, kad daugelis tą valdžią norėjo atimti, ar jo dėdė, ar kiti, bet jis tai padarė. Taigi, akivaizdu, jis kietas riešutėlis“, – kalbėjo JAV prezidentas.

Šiandien Pchenjanas vėl grasina nepaisysiąs Amerikos agresijos, isterijos, ir reketo, ir naujus branduolinius ir balistinių raketų bandymus rengsiąs tada, kai sumanys Šiaurės Korėjos vadovybė. Bet Pietų Korėjos didieji dienraščiai pirmuosiuose puslapiuose spausdina komentarus ne apie Kim Čong Ino, bet apie D. Trumpo žodžius savaitgalį, sukėlusius nuostabą kaip tik tuo metu, kai Seulas tikisi supratimo ir paramos iš Vašingtono.

Prieš dešimt dienų šalį įžeidė D. Trumpo interviu esą Pietų Korėja kadaise buvo Kinijos dalis. Vyriausybė Seule paprašė, kad Vašingtonas paaiškintų, ar šiuos „alternatyvius faktus“ sužinojo iš Kinijos lyderio, kuriuo ėmė atvirai žavėtis.

Vėliau D. Trumpas pavadino siaubinga prieš penkerius metus pasirašytą laisvosios prekybos sutartį su Pietų Korėja, ir pareiškė, kad ją sieks keisti, arba jos atsisakys.

Bet didžiausią nuostabą sukėlė reikalavimas sumokėti už priešraketinę sistemą, kuri netrukus bus įjungta ginti nuo Šiaurės Korėjos raketų.

„Informavau Pietų Korėją, kad būtų teisinga, jei ji sumokėtų. Tai milijardo dolerių sistema, ji neįtikėtina, labiausiai neįtikėtina, kokią kada nors matėte, raketas numuša tiesiai iš dangaus. Ji juos gina. Noriu juos ginti, mes juos apsaugosime. Bet jie turi už tai sumokėti, ir tai supranta“, – sakė D. Trumpas.

Pakerta pasitikėjimo pamatus

Bet Pietų Korėja nesupranta, nes pati šios sistemos nelabai nori ir priimti ją sutiko tik po ilgų derybų. Dislokavimas ją sukiršino su kaimynėmis Kinija bei Rusija. Sutartis aiškiai numato, kad išlaidas padengia Pentagonas, juolab kad pažangios sistemos parduoti Pietų Korėjai Amerika neketina. Raminti Seulo skubiai paskambino D. Trumpo patarėjas nacionaliniam saugumui – privačiai patikino, kad susitarimas galioja kaip galiojęs. Viešai administracija ginasi tik norinti, kad sąjungininkai dalytųsi našta.

„Prezidentas labai aiškiai sako ir sąjungininkams Europoje, ir Pietų Korėjoje, ir Japonijoje, ir kitiems: tikimės, kad pasaulio šalys darys daugiau – ar dėl šios priešraketinės sistemos, ar dėl kitų. Būkite tikri, kad prezidentas toliau ragins klestinčias šalis, kurių gynybą ir saugumą užtikrina Jungtinės Valstijos, daryti daugiau pačioms“, – teigė JAV viceprezidentas Mike`as Pence`as.

Kai artimiausia sąjungininkė per patį krizės įkarštį ima kalbėti, kad pinigai svarbiausia, tai pakerta pasitikėjimo pamatus, šiandien rašo vienas Seulo dienraštis. Kitas priduria, kad santykiams smogė rimtą smūgį pareiškimų chaosas ir nesugebėjimas įvertinti, jog Pietų Korėja jau nukentėjo. Kai D. Trumpo žodinių bombų lietus ant Seulo drebina aljansą, šypsosi tik Kim Čong Inas, rašo trečias, ir siūlo ieškoti naujos strategijos, kuri pakeistų aljansą su Amerika.