Kūdikius atstoja augintiniai

"Seulas yra brangus, žmonės labai užimti. Jie neturi pakankamai laiko ir pinigų prižiūrėti vaikus. Paprasčiau turėti gyvūną", – šie šunų salono Seule savininkės žodžiai – tipiškas jaunos Pietų korėjietės atsakymas į nelabai korektišką atvykėlio europiečio klausimą apie vaikus.

32 metų Lim Seo-yeon neatsilieka nuo savo bendraamžių. "Aš taip pat nenoriu kūdikio", – sako ji žurnalistams ir meiliai žvelgia į savo kalaitę: "Tai mano dukra."

Kūdikiu savo keturkoję vadina ne tik Lim Seo-yeon, bet ir jos klientai bei klientės. Prieš savo šunyčių gimtadienius visi jie kreipiasi į Lim Seo-yeon ir užsako keturkojams pamaloninantį kailio plovimą su rožėmis kvepiančiu šampūnu, o netoli esančioje gyvūnų aprangos salone užsako puošnų apdarų komplektą ir šventinės atributikos.

Vis daugiau Pietų Korėjos moterų tiesiog nenori turėti vaikų, nes šalis tik užsieniečiams atrodo moderni ir novatoriška, o jos visuomenė, jaunų moterų akimis, – konservatyvi, patriarchalinė ir negarantuojanti lygių teisių visiems piliečiams.

Seulas yra brangus, žmonės labai užimti. Jie neturi pakankamai laiko ir pinigų prižiūrėti vaikus. Paprasčiau turėti gyvūną.

Demografinė krizė

2018 m. šioje šalyje pirmą kartą buvo užfiksuotas rekordiškai žemas gimstamumo lygis – mažiau nei vienas vaikas moteriai. Pernai šis rodiklis buvo 0,92 vaiko. Tai pasaulio antirekordas. Kad šalies neištiktų demografinė krizė, gimstamumo norma turėtų siekti bent 2,1, tačiau padėtis, panašu, nepasikeis ir 2020-aisiais.

Nors dauguma išsivysčiusių valstybių susiduria su mažėjančiu gimstamumu ir senėjančios visuomenės problema, Pietų Korėjoje ji ypač opi. Nacionalinės statistikos tarnybos prognozės skelbia, kad nuo 2029 m. šalies gyventojų skaičius ims drastiškai mažėti. Tai ir prezidento Moon Jae-ino, dar savo kadencijos pradžioje 2017 m. įspėjusio apie nacionalinę krizę, problema.

"Po kelerių metų mes nebegalėsime atitaisyti žalos", – apeliavo jis į piliečių patriotinius jausmus. Veltui. Jo žodžiai neišgirsti, o kruopščiai suprojektuotos vaikų žaidimų aikštelės, vaikų kavinės ir muziejai Seule – toli gražu nėra perpildyti.

Tik dvi spalvos

Kodėl Lim Seo-youn nenori vaikų, išsiaiškinome. Tačiau negi tai vienintelė priežastis, kodėl korėjiečiai mažiau nei bet kada anksčiau susilaukia vaikų?

Dar viena labai svarbus faktorius – finansinės problemos. Šalyje labai brangios vaikų ugdymo paslaugos ir būstas. Žinodamos, kiek investuota į jų studijas, kiek sukūrus šeimą kainuos pragyvenimas, merginos renkasi kitus prioritetus.

Prabilus apie šeimą, paliečiamos ir gilesnės baimės. "Turėti vaikų reiškia atsisakyti savo svajonių", – užsienio žurnalistams prisipažino 29 metų mokytoja. "Aš esu vidurinė iš trijų vaikų. Mano mama visko atsisakė – tėvas už viską mokėjo, o mama visada buvo jam pavaldi", –  šeimos patirtimi dalinasi 20-metė Han Ji-yee. "Aš labai stengiausi patekti į gerą universitetą ir kažko pasiekti studijuodama. Bet jei susilaukčiau vaikų, turėčiau būti namų šeimininke", – draugei antrina jos bendraamžė studentė Kim Jae-hee.

Jaunesnės moterys, tokios kaip Han Ji-yee ir Kim Jae-hee, ne tik nori išvengti motinų klaidų, jos tiesiog mato dvi alternatyvas: susilaukti vaiko, tapti namų šeimininke arba sėkmingai siekti karjeros ir likti be vaikų. Pietų Korėjos valstybės nelaimei, valdžios apmaudui, vis dažniau pasirenkama pastaroji. Atrodo, kad vidurinio kelio nėra.

Vergiška kultūra

Merginos nėra visai neteisios. Pietų Korėjoje iš tiesų dirbama daugiau: 2018 m. čia vidutiniškai dirbta apie 38 valandas per savaitę, tai yra 15 proc. daugiau nei EBPO šalių vidurkis. Ilgiausia įstatymuose numatyta darbo savaitė dar neseniai čia buvo 68 valandos per savaitę, o prieš dvejus metus ji buvo sutrumpinta tik iki 52 valandų.

Be to, labai ryškūs atlyginimų skirtumai: moterys, net ir turėdamos puikų išsilavinimą, būdamos aukštos kvalifikacijos, uždirba gerokai mažiau nei vyrai. Šis skirtumas nė vienoje kitoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyje nėra toks didelis kaip Pietų Korėjoje – 34 proc. Ar  dar reikia sakyti, kad 98 proc. biržoje kotiruojamų kompanijų valdybos narių yra vyrai?

Motinoms įsitvirtinti darbo rinkoje ypač sunku. Tai puikiai žino Baek Sally. Kai pastojo, ji dirbo reklamos agentūroje. Dirbo iki pat penktojo nėštumo mėnesio, o likusius praleido ligoninėje.

Kai sūnui buvo trys mėnesiai, ji grįžo į darbą. Žinoma, visai darbo dienai. "Septynis mėnesius pailsėjote, tad tikrai galite įsitraukti į darbą", – taip pasakęs Baek Sally vadovas niekuo neišsiskyrė iš savo kolegų.

Šeimos politika

Be milžiniško spaudimo darbe, korėjiečių pečius slegia ir namų ūkio našta. 2018 m. Korėjos sveikatos ir socialinio instituto atlikta apklausa parodė, kad ištekėjusios moterys namų ruošos darbų atlieka maždaug keturis kartus daugiau nei jų vyrai.

"Ilgus metus mes nepastebėjome, kokia yra tikroji mūsų šalies problema: didžiulė lyčių nelygybė ir nežmoniškai ilgos darbo valandos, – 2018-ųjų pradžioje sakė tuometinė lyčių lygybės ir šeimos reikalų ministrė Chung Hyun-back, beje, pati neturinti vaikų. – Mūsų šalies ateitis priklauso nuo to, ar galime sulaužyti šias socialines normas."

Chung Hyun-back buvo prezidento Moon Jae-in vyriausybės, kuri stengiasi, kad šalis taptų draugiškesnė šeimai, narė. Jos pastangomis išplėstas vaikų lopšelių ir darželių tinklas, o mažų vaikų turintiems darbuotojams atsirado galimybė sutrumpinti savo darbo laiką. Tad tėvams atsirado bent teorinė galimybė laisvalaikį praleisti su šeima, o vyrai pagaliau gali pasiimti jau ne tris, bet dešimt dienų mokamų vaiko priežiūros atostogų.

Neturėdami vaikų mes galime protestuoti prieš neteisybę šioje šalyje.

4b principas

Nepaisant šių politikų pastangų, jaunieji korėjiečiai kūdikius vis dar laiko kliūtimis laimingo gyvenimo kelyje. "Neturėdami vaikų mes galime protestuoti prieš neteisybę šioje šalyje", – sako Han Ji-yee. Mergina priklauso augančiai korėjiečių moterų bendruomenei, kuri save vadina 4b: jos atsisako keturių dalykų – sekso, santykių, santuokos ir vaikų. "Seksas yra santykių dalis. Nenoriu pastoti jokiomis aplinkybėmis", – sako jauna moteris.

Kol kas judėjimas 4b dar nėra gausus, tačiau jo atsiradimas – iškalbingas ženklas. Kol kas vis daugiau korėjiečių nusprendžia tiesiog nesituokti. Santuokų skaičius nuolat mažėja – tai pajuto net pokylių salės populiariajame Seulo Gangnamo rajone: dalis jų buvo priverstos užsidaryti.

46 metų Park Hye-sook – iš tų, kurios nusprendė netekėti. Su savo partneriu ji gyvena jau 20 metų, tačiau tuoktis niekada nenorėjo. Tai darydama ji taip pat išvengė pareigų, kurias reiškia santuoka Pietų Korėjoje: daug įpareigojančių ryšių su sutuoktinio tėvais, jų kontrolės.

"Mano mokyklos draugai pavydi, nes mano partnerio tėvai nesikiša į mūsų gyvenimą, – sako Park Hye-sook. – Juk tuokdamiesi Korėjoje jūs susituokiate ne su vienu žmogumi, bet su visa jo šeima."

Tokios patirties turi Park Hye-sook svainė. Daugelį metų per šeimos šventes ji, kaip pati sako, kentė įžeidžiančius anytos komentarus. Kol praeitą rudenį per Derliaus šventę ji piktai pareiškė visiems šeimos nariams: gana. Nuo to laiko šeima pradėjo užsisakyti šventinį maistą. Pasak jos, anyta taip pat pajauto palengvėjimą.

Vis dėlto, kad ir kaip negatyviai savo šalį vertintų Pietų Korėjos moterys, jos tikina: šalis keičiasi. Moterys ima vis labiau pasitikėti savimi. Vyrai ima daugiau padėti. Gyvenimo būdas keičiasi.

Dėstytoja dirbanti Park Hye-sook sako, kad iš pradžių jautusi gėdą prieš savo šeimą, kad jiedu su partneriu nėra susituokę. Dar prieš kelerius metus partnerio tėvai klausinėjo, kada gi jiedu susituoks. "Tačiau dabar jie mus priima tokius, kokie esame", – tai, anot Park Hye-sook, besikeičiančios šalies ženklas.