65-erių metų sulaukusi vyriausia karinio diktatoriaus Park Chung-hee (Pak Čunhi) dukra užaugo Pietų Korėjos prezidentūroje – Mėlynuosiuose rūmuose, kur mėgavosi dėmesiu ir prabangiu gyvenimu.

1961–1979 metais valdęs eksprezidentės tėvas, nors ir pažeidinėjo žmogaus teises, visgi rūpinosi sparčiu šalies ekonominiu vystymusi, o su pirmąja šeima kai kurie jos šalininkai elgėsi lyg su monarchais. Dėl to Park Geun-hye buvo praminta pirmąja „princese“, o šią pravardę ji išlaikė ištisus dešimtmečius.

Aštuntame dešimtmetyje Park Geun-hye tėvai buvo nužudyti, tačiau dėl šios tragedijos ji pelnė dar daugiau palaikymo.

Park Geun-hye mama anų laikų konservatyvioje visuomenėje buvo gerbiama kaip pareiginga žmona ir rūpestinga motina, tačiau ją nužudė vienas Korėjos japonas, kaip manoma, vykdęs Pchenjano įsakymus.

Tuo metu Prancūzijoje studijavusiai Park Geun-hye po motinos nužudymo teko sugrįžti namo ir perimti pirmosios ponios pareigas, bet 1979 metais Pietų Korėjos saugumo vadas nužudė ir jos tėvą.

Nuo tada ji dviem dešimtmečiams pasitraukė iš rampų šviesos, bet 1998 buvo išrinkta į parlamentą. Tuo metu Pietų Korėja bandė atsigauti po Azijos finansų krizės.

Park Geun-hye netrukus tapo politikos žvaigžde tarp vyresnių konservatyvių pažiūrų korėjiečių, kurie su meile prisiminė jos motiną ir su pagarba atsiliepė apie jos tėvą, kuris padėjo ištraukti karo nualintą šalį iš skurdo.

Puikiai žinanti, kaip pasinaudoti visuomenės nostalgija jos tėvų atžvilgiu ir jai jaučiama užuojauta, savo kampanijos kalbose ji ėmė naudoti frazę „po to, kai tragiškai netekau savo tėvų dėl žudikų kulkų“.

„Karalienė Mergelė“

Park Geun-hye greitai kilo politinės karjeros laiptais, o dėl vyresnių konservatyvių rinkėjų reiškiamo tvirto lojalumo gavo „rinkimų karalienės“ pravardę.

Šalies, kurios lyderiai dažnai įsipainiodavo į stambius korupcijos skandalus, susijusius su giminaičiais, rinkėjams patiko, kad ji niekuomet nebuvo ištekėjusi ir nepalaikė ryšių su savo broliu ir seserimi .

„Esu susituokusi su Korėjos Respublika. Neturiu vaikų. Pietų korėjiečiai yra mano šeima“, – kažkada sakė Park Geun-hye, cituodama Anglijos karalienę Elizabeth I (Elzbietą I), dar vadinamą „Karaliene Mergele“, kurią ji laikė savo pavyzdžiu.

Galiausiai 2012 metais ji tapo pirmąja moterimi, užėmusia Pietų Korėjos prezidento postą, o už ją balsavo daugiau rinkėjų negu už bet kurį kitą kandidatą šios šalies demokratiniuose rinkimuose.

Visgi jos politinės karjeros griūtį lėmė vieno mįslingo religinio lyderio, kurį Park Geun-hye pasirinko savo mentoriumi, šeima.

Bendrauti su dvasiniu lyderiu Choi Tae-minu (Čoi Teminu) Park Geun-hye pradėjo po jos motinos nužudymo 1974-aisiais.

Choi Tae-minas tvirtino, kad ši moteris pasirodė jam sapne. Šis septynis kartus vedęs vyras ilgą laiką vadovavo į sektą panašiai religinei bendruomenei.

Jo įtaka politikei augo iki to laiko, kai vyriausybių paslaptis viešinantis tinklalapis „WikiLeaks“ paskelbė gandus, kad jis „visiškai kontroliavo Park Geun-hye kūną ir sielą“.

Choi Tae-minas mirė 1994 metais, o jo vaidmenį Park Geun-hye gyvenime perėmė jo dukra Choi Soon-sil (Čoi Sunsil), su kuria ji jau buvo artimai susidraugavusi.

Park Geun-hye yra kaltinama susimokius su savo patikėtine ir ilgus metus viliojus dešimtis milijonų dolerių iš didžiausių Pietų Korėjos kompanijų mainais į vyriausybės paslaugas.

Šiuo metu Choi Soon-sil teisiama dėl piktnaudžiavimo įtaka ir turto prievartavimo. Tuo tarpu „Samsung Electronics“ kompanijos vicepirmininkui Lee Jae-yongui (Li Džejonui) buvo pareikšti kaltinimai dėl kyšininkavimo, korupcijos ir kitų nusikaltimų.

Park Geun-hye keletą kartų kreipėsi į piliečius per televiziją graudžiomis atsiprašymo kalbomis, vaizduodama save kaip vienišą, atsiskyrusią lyderę, kurios pagrindinis nusikaltimas buvo per didelis pasitikėjimas savo drauge.

„Pietų korėjiečiai, nuo to laiko, kai užėmiau šias pareigas, gyvenau vienišą gyvenimą, – sakė ji. – Choi Soon-sil liko su manimi pačiu sunkiausiu man metu.“

„Faktas, kad praradau budrumą“, – pridūrė ji.

Tačiau šis skandalas net daugeliui jos šalininkų buvo pernelyg didelė problema, privertusi milijonus korėjiečių išeiti į gatves ir reikalauti prezidentės atsistatydinimo. Be kita ko, jos populiarumo reitingai pasiekė žemiausią kada nors buvusį lygį.

Daugelis jos partijos narių irgi nepalaikė Park Geun-hye, ir parlamente balsavo už jos apkaltą. Paskutinį žodį palikta tarti Konstituciniam Teismui.

„Valdžios manija“

Šis skandalas atskleidė korumpuotus ryšius, siejančius politiką ir verslą – lygiai kaip ir Park Chung-hee valdymo metais. Prezidentės tėvo šešėlis nuolat kenkė jos politinei karjerai, o kritikai kaltindavo ją paveldėjus tėvo autoritarinius bruožus.

Valstybės tyrimuose Park Geun-hye buvo vaizduojama kaip atsiskyrusi, nuošalyje besilaikanti asmenybė, verčiau pasiliekanti rezidencijoje, o ne susitinkanti su patarėjais savo biure. Be to, teigiama, kad ji pernelyg rūpinosi savo išvaizda ir beveik netoleravo kritikos.

Vienas pareigūnas, dvejus metus vadovavęs jos štabui, per parlamento posėdį sakė, kad ji dažnai dingdavo kelioms savaitėms. Kad ilgai nematydavo prezidentės, skundėsi ir daugelis kitų vyresniųjų pareigūnų.

Be kita ko, eksprezidentė kaltinama tuo, kad netinkamai reagavo į 2014 metais įvykusią kelto „Sewol“ katastrofą, nusinešusią daugiau nei 300 žmonių gyvybių. Dauguma tų aukų buvo moksleiviai, vykę į ekskursiją.

Park Geun-hye taip pat sulaukė kaltinimų įsakinėjus pareigūnams susidoroti ir nubausti tūkstančius ją kritikavusių menininkų.

„Užuot paveldėjusi savo tėvo protą, įžvalgumą ir pasiryžimą sukurti ekonomiką, ji paveldėjo pačią prasčiausią jo dalį – valdžios maniją... ir netoleranciją kritikams“, – neseniai prisiminimuose rašė buvusi jos patarėja ir jos partijai atstovaujanti aukšto rango parlamentarė Chun Yu-ok (Čun Juok).

„Jos žlugimas yra priminimas visiems pietų korėjiečiams, kad metas pagaliau atsisveikinti su savo praeitimi“, – rašė ji.