Abu lyderiai Romos centre susitiko atokiau nuo žiniasklaidos, o po daugiau nei valandą trukusio susitikimo E. Macronas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime pažadėjo dirbti drauge palaikant „dialogą ir ambicingai“.

G. Meloni vadovaujama neofašistinių šaknų turinti partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) – euroskeptiška ir nusistačiusi prieš imigraciją – laimėjo rugsėjo 25-osios visuotinius rinkimus.

Jos ministrų kabinetas yra labiausiai į politinio spektro dešinę nutolusi italų vyriausybė nuo Antrojo pasaulinio karo ir į valdžią ateina sparčiai augant infliacijai bei tvyrant energetikos krizei, susijusiai su Rusijos invazija į Ukrainą.

Tačiau jos koalicijoje, kuriai priklauso Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) vadovaujama kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ (it. Lega) ir buvusio premjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) dešinioji partija „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia), jau tvyro įtampa.

Praėjusią savaitę G. Meloni buvo priversta pakartoti, kad remia Ukrainą ir Vakarų sankcijas Rusijai, po to, kai S. Berlusconi buvo įrašytas ginantis Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną.

„Turime būti vieningi, šalis susiduria su ekstremaliomis situacijomis. Turime dirbti išvien“, – sakė 45-erių premjerė savo pirmajame vyriausybės posėdyje sekmadienį.

Perspektyva, kad trečiai pagal dydį euro zonos ekonomikai vadovaus euroskeptiška, populistinė vyriausybė, sukėlė Italijos sąjungininkų, ypač Europos Sąjungoje, susirūpinimą.

Tačiau Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad šeštadienį turėjo „gerą pirmąjį pokalbį“ su G. Meloni ir sakė, kad tikisi „konstruktyvaus bendradarbiavimo“.

„Draugiškos ir vaisingos“

G. Meloni biuras sekmadienio derybas su E. Macronu apibūdino kaip neoficialias, bet „draugiškas ir vaisingas“, kuriose kalbėta apie būtinybę skubiai imtis bendrų veiksmų dėl didelių sąskaitų už energiją, paramos Ukrainai ir migracijos.

„Meloni ir Macronas sutarė dėl noro toliau bendradarbiauti sprendžiant pagrindinius bendrus iššūkius Europos lygmeniu ir atsižvelgiant į abipusius nacionalinius interesus“, – sakoma pareiškime.

E. Macrono biuro pareiškime derybos apibūdintos kaip „pragmatiškos ir konstruktyvios“, bet, taip pat, „atviros“.

E. Macrono padėjėjai iki pat paskutinės minutės atsisakė patvirtinti susitikimą su G. Meloni, kuris įvyko per iš anksto suplanuotą kelionę į Romą ir Vatikaną.

Savo tviterio žinutėje, prie kurios pridėta jo ir G. Meloni nuotrauka ant stogo sutemus, E. Macronas pabrėžė, kad abi šalys, kaip europiečiai, kaimynai ir draugai, turi ir toliau dirbti kartu.

Tačiau E. Macrono aplinka leido suprasti, kad vertins G. Meloni veiksmus.

Kiek anksčiau E. Macronas pasidalijo darbą baigusio Italijos ministro pirmininko Mario Draghi (Marijaus Dragio) nuotrauka su prierašu „Grazie (ačiū), Mario“.

Siekia nuraminti partnerius

Sekmadienį G. Meloni susitiko su M. Draghi, buvusiu Europos Centrinio Banko (ECB) vadovu, nuo 2021-ųjų vasario stovėjusiu prie Italijos vyriausybės vairo, simboliškam valdžios perdavimui.

Per ceremoniją Romoje ji pusantros valandos privačiai kalbėjosi su M. Draghi, o po to jis simboliškai perdavė G. Meloni nedidelį varpelį, naudojamą per ministrų kabineto debatus.

G. Meloni pastaruoju metu vis stengėsi įtikinti būgštaujančius investuotojus ir susirūpinusį Briuselį, kad jos partijos istoriniai ryšiai su Italijos diktatoriaus Benito Mussolini (Benito Musolinio) šalininkais liko praeityje.

Kaip vienintelė reali opozicija M. Draghi vadovaujamai nacionalinės vienybės vyriausybei, G. Meloni partija pritraukė nusivylusius rinkėjus ir per praėjusį mėnesį vykusius rinkimus surinko 26 proc. balsų.

G. Meloni vadina save atvira „krikščioniška motina“, tradicinių vertybių ir Italijos nacionalinių interesų gynėja, tačiau jos partija iki šiol nėra buvusi valdžioje.

G. Meloni paskelbtas 24 ministrų, tarp kurių yra šešios moterys, sąrašas rodo siekį nuraminti Italijos partnerius.

Ekonomikos ministru paskirtas Giancarlo Giorgetti (Džankarlas Džordžetis), dirbęs ir buvusioje M. Draghi vyriausybėje. Buvęs ekonominės plėtros ministras G. Giorgetti yra laikomas vienu iš nuosaikesnių, proeuropietiškų Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) vadovaujamos „Lygos“ narių.

Išplatintame pranešime teigiama, kad M. Draghi vyriausybės ekologinio persitvarkymo ministras Roberto Cingolani (Robertas Čingolanis) liks naujosios G. Meloni vyriausybės patarėju, bandant sumažinti Italijos priklausomybę nuo Rusijos dujų.

Pažymėdamas naujos vyriausybės darbo pradžią, Popiežius Pranciškus sekmadienį meldėsi už „vienybę ir taiką Italijoje“.

Įtampa koalicijoje

G. Meloni vadovaujama partija „Italijos broliai“ teigia, kad nebenori trauktis iš Europos Sąjungos bendrosios valiutos zonos, bet išlieka griežtais euroskeptikais, visai kaip ir „Lyga“, kuri rinkimuose laimėjo 9 proc. balsų.

Vis dėlto užsienio reikalų ministro ir vicepremjero postas atiteko partijos „Pirmyn, Italija“ nariui, buvusiam Europos Parlamento pirmininkui Antonio Tajani (Antonijui Tajaniui).

M. Salvini eis vicepremjero ir infrastruktūros bei transporto ministro pareigas.

Šis paskyrimas tikriausiai nuvylė M. Salvini, siekusį vidaus reikalų ministro posto, kurį jau užėmė 2018–2019 metais.

Kaip ir S. Berlusconi, M. Salvini yra ilgametis V. Putino gerbėjas bei atvirai kritikavo Vakarų paskelbtas sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Įtampa su sąjungininkais tik dar labiau stiprina abejones, ar G. Meloni sugebės išlaikyti savo koaliciją šalyje, nuo 1946 metų turėjusioje beveik 70 vyriausybių.

Šeštadienį ji dar kartą patvirtino norą dirbti su NATO – „bendrų vertybių tvirtovė, kurios niekada nenustosime ginti“.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasveikino kraštutinių dešiniųjų lyderę tapus „svarbios NATO sąjungininkės ir artimos partnerės“ Italijos ministre pirmininke.

G. Meloni taip pat sulaukė sveikinimų iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.