„Pasaulyje susisiekimas oru pastaraisiais mėnesiais praktiškai sustojo. Tai ypač smarkiai paveikė mūsų ketvirčio rezultatus. Dėl itin lėto paklausos atsigavimo dabar turime imtis toli siekiančios restruktūrizacijos priemonių“, – pranešime teigė „Lufthansa“ generalinis direktorius Carstenas Spohras.

Pirmasis šių metų ketvirtis bendrovei buvo kur kas prastesnis nei pirmasis praeitų metų ketvirtis, kai „Lufthansa“ nuostoliai sudarė 342 mln. eurų. Kadangi metų pradžioje žmonės skraido mažiau, oro linijoms šis laikotarpis dažnai būna nuostolingas.

Pirmadienį „Lufthansa“ valdyba patvirtino 9 mlrd. eurų paramos paketą, kurį skirs Vokietija. Birželio 25 d. dėl šios paramos balsuos „Lufthansa“ akcininkai.

9 mlrd. eurų suteikusi Vokietijos vyriausybė perims 20 proc. „Lufthansa“ akcijų paketą. Vokietija taip pat turės galimybę perimti dar 5 proc. akcijų. Taigi, Vokietijos valstybė taps didžiausia „Lufthansa“ akcininke.

Kaip ir dauguma kitų oro linijų, „Lufthansa“ ypač nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos. Iš turimų 760 orlaivių, bendrovė kitąmet ketina į padanges nekelti 300, o 2022-aisiais – 200 lėktuvų.

Gegužę C. Spohras teigė, kad „Lufthansa“ net ir ilguoju laikotarpiu gali turėti 100 lėktuvų per daug. Taigi, bendrovei gali tekti atleisti apie 10 tūkst. darbuotojų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai dirba su šiais lėktuvais.