Kazachstano lyderis Nursultanas Nazarbajevas šią savaitę paskelbė, kad šalyje įvyks pirmalaikiai vadovo rinkimai. Jų data – balandžio 26-oji. Ar ruošiamasi perduoti valdžią? O gal, kaip sako Kazachstano elito atstovai, valstybės lyderiui norisi pasitikrinti populiarumą?

Jeigu kandidatuos, laimės

Nuspėti rinkimų baigtį Kazachstane – nesudėtinga. Na, bent taip buvo pastaruosius daugiau nei du dešimtmečius. Didžiausios Vidurio Azijos šalies, plotu prilygstančios Vakarų Europai, kurioje gyvena tik 17 mln. žmonių, vadovo postą be konkurencijos nuo pat SSRS žlugimo užima tas pats asmuo – 74 metų N.Nazarbajevas.

Jis šaliai pradėjo vadovauti dar 1989 m., kai tapo vietos Komunistų partijos vadovu. 1991 m., paskelbus apie šalies nepriklausomybę, įsitvirtino aukščiausiame poste.
Tiesa, pranešdamas žinią apie pirmalaikius rinkimus, politikas nepatikslino, ar pats ketina juose dalyvauti, o galbūt jau ruošiamas įpėdinis?

Jeigu nuspręs kandidatuoti, niekas neabejoja, kad jis dar penkerius metus liks vadovauti didžiausiai Centrinės Azijos ekonomikai.

"Žmonių labui, atsižvelgdamas į jų prašymą man ir bendrą norą, aš priėmiau sprendimą ir pasirašiau dekretą 2015 m. balandžio 26 d. surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, – pareiškė N.Nazarbajevas, kurio kalbą transliavo kelios šalies televizijos. – Sprendimą dėl savo dalyvavimo rinkimuose priimsiu vėliau."

Vadinamas Tėvuku

N.Nazarbajevas Kazachstane paprastai vadinamas Tėvuku. Įstatymai jam nedraudžia būti šalies vadovu tiek kadencijų, kiek pats nori.

Jam, kaip pirmajam Kazachstano prezidentui, pagal Konstitucijoje padarytą išimtį, netaikomas kadencijų skaičiaus apribojimas. Tiesa, kadencija trunka penkerius metus. Ji, skirtingai nei Rusijoje, nėra pratęsta.

Prezidento rankose sutelktos gana didelės galios – jis skiria ministrą pirmininką, gali vetuoti priimtus parlamente įstatymus. Pagaliau proprezidentinė partija "Nur Otan" iš esmės ir dominuoja parlamente.

Nieko nuostabaus, kad tokią valdžią turintis lyderis 2011 m. buvo perrinktas šalies vadovo, gavęs net 96 proc. balsų. Tiesa, pagal 2011 m. "Demokratijos indeksą", Kazachstanas priskiriamas prie autoritarinių režimų. Tad ir šie rinkimų rezultatai – abejotini, nors didžioji dalis kazachų, kaip rodo apklausos, šalies prezidentą palaiko.
Dabartinė N.Nazarbajevo kadencija turėjo baigtis tik kitais metais. Valdančioji partija "Nur Otan" ir parlamentas praėjusią savaitę kreipėsi į ilgametį šalies vadovą, prašydami užsitikrinti vadovo postą dar penkerių metų laikotarpiui, siekiant sutvirtinti su ekonominiais sunkumais susiduriančią valstybę.

Pirmą kartą vasario 14 d. rinkimų mintį iškėlė Kazachstano Liaudies asamblėja, N.Nazarbajevo vadovaujama institucija, ir šalies pareigūnai suskubo tai įvardyti kaip "liaudies valios išraišką", ragindami prezidentą priimti atitinkamą sprendimą šiuo klausimu.

Ekonomikos nuosmukis

Kazachstano ekonomikos pagrindas – energetika. Šalis – viena iš didžiausių naftos gamintojų pasaulyje. Juodojo aukso kainų sumažėjimas neigiamai atsiliepė valstybės finansams.

Be to, Kazachstanas – svarbiausias Rusijos sąjungininkas Vidurio Azijoje, todėl sankcijos, Vakarų paskelbtos Rusijai, turėjo žalos ir šios šalies ekonomikai.

Tiesa, dėl šių problemų N.Nazarbajevas vargu ar turėtų sunerimti. Niekas iki šiol jam nesugebėjo mesti rimto iššūkio.

Valstybės opozicinės jėgos – silpnos ir išsklaidytos, neturinčios tokio lyderio, kuris būtų pajėgus kaip lygus su lygiu varžytis su ilgamečiu šalies vadovu.

Vienas iš aršiausių N.Nazarbajevo kritikų, jo buvęs žentas Rakhatas Alijevas, visai neseniai buvo rastas pasikoręs viename Austrijos kalėjime. Čia laukė teismo verdikto dėl žmogžudystės. Jis buvo ieškomas ir Kazachstano prokurorų.

Prašo pasilikti

N.Nazarbajevas tvirtino, kad sprendimą, ar kandidatuoti į šalies vadovo postą, ar ne, priims atsižvelgęs į tautos valią.

"Daugelyje laiškų man jaučiu tautos nusivylimą. Jie norėtų, kad nebūtų vidaus kovų ir konfliktų. Ir daugelis suvokia, kad vienintelis kelias tai pasiekti – suvienyti, sustiprinti ir stabilizuoti visuomenę" – dėstė N.Nazarbajevas.

Prieš šį vadovo kreipimąsi į tautą valstybinė televizija nuolatos rodė iš įvairių šalies kampelių atsiųstus prezidentui laiškus, kuriuose jis raginamas pasilikti valstybės vadovu.
Kai kurios Vakarų šalys ir tarptautinės organizacijos yra ne kartą kritikavusios Astaną, kad rinkimai – neatitinka demokratijos standartų. N.Nazarbajevas niekuomet nesusidūrė su rimta opozicija.

Valdančiosios partijos "Nur Otan", dominuojančios parlamente, atstovai taip pat pažymėjo, kad N.Nazarbajevas turėtų likti vadovauti šaliai, mat bent kol kas lyderio, jį pakeisiančio, nėra.

Analitiko komentaras

Pasak Kazachstano politikos eksperto Dosymo Satpajevo, šiais rinkimais siekiama išsaugoti dabartinį status qou.

"Jeigu jiems (elitui) reikėtų, jie rinkimus atšauktų, bet kol kas to nereikia. Klausimas, kuris yra kiek įdomesnis – kada Nazarbajevas pradės valdžios perdavimo procesą? Šis klausimas – pats įdomiausias, net įdomesnis nei klausimas, kas bus naujuoju lyderiu, kitaip sakant, įpėdiniu. Nes politinio ir verslo elito frakcijos, kurios sukasi aplink prezidentą, vienodai nori ir turi galimybių pasiūlyti savo kandidatą", – dėstė analitikas.

N.Nazarbajevo valdymo metais Kazachstanas tapo Vidurio Azijos regiono ekonomikos lyderiu. Po SSRS žlugimo jam pavyko įvykdyti ekonomikos reformas, pritraukti 170 mlrd. JAV dolerių vertės tiesioginių investicijų.

Musulmonų dominuojamoje šalyje, kurioje nemenką gyventojų dalį sudaro krikščionys, jam pavyko išvengti rimtesnių religinių ir etninių konfliktų. Vienas iš reikšmingiausių sprendimų, padėjusių išvengti tokių nesutarimų, buvo sostinės perkėlimas iš Almatos į Astaną 1997 m.

Ukrainos krizės metu N.Nazarbajevas yra sakęs, kad jeigu "kazachai reikalaus, kad jų nacionalinė kalba visais atvejais būtų viršesnė už kitas naudojamas šalyje, jie rizikuoja kentėti taip, kaip dabar kenčia Ukraina".

Santykiai su Rusija

Nors, pasak įvairių analitikų, daugiausia iš Vakarų, šalis jaučia Rusijos pavojų, mat iš visų Kazachstano gyventojų net 30 proc. yra rusakalbiai, santykius su Rusija Kazachstanas laiko prioritetiniais. Ypač ekonominėje sferoje.

Kazachstanas kartu su Rusija ir Baltarusija priklauso Eurazijos sąjungai, o Rusija – svarbiausia jo prekybos partnerė.

Rusijos interesai Kazachstane – politiniai ir ekonominiai. Pirmiausia šalis eksportuoja didžiąją dalį savo energetinių išteklių per Rusijos valdomus vamzdynus, be to, Kazachstano rinka – svarbi Rusijai. "Gazprom" plėtoja ir kelis energetikos projektus šioje valstybėje.

Astana palaiko didžiąją dalį posovietinės erdvės reintegracijos procesų. Rusijai geri santykiai su šia didžiule kaimyne leidžia išlaikyti įtaką kitoms, mažesnėms Vidurio Azijos regiono šalims ir kartu atsverti augančią Kinijos įtaką. Tai naudinga ir Kazachstanui.

Žentas, baigęs dienas kilpoje

Rakhatas Alijevas prieš maždaug dešimtmetį buvo vienas įtakingiausių Kazachstano žmonių. Buvęs dabartinio šalies lyderio Nursultano Nazarbajevo žentas užėmė svarbius vyriausybinius postus, sukosi verslo sluoksniuose. Tiesa, jo pavardė dažnai buvo linksniuojama ir įvairiuose skandaluose.

Neseniai jis buvo rastas pasikoręs kalėjime Austrijos sostinėje Vienoje. Kilpą jis susirišo iš tvarsčių, pavogtų iš kalėjimo ligoninės. Jam Austrijoje buvo pareikšti kaltinimai dviguba žmogžudyste.

Prieš tai jį paliko žmona, Kazachstano prezidento duktė, jis buvo izoliuotas nuo valdžios, o galiausiai jam teko bėgti nuo šalies prokurorų į užsienį. Pats N.Nazarbajevas jį paskelbė persona non grata ir pavadino išdaviku. Tiesa, R.Alijevas savo buvusiam šeimininkui atsilygino tapdamas vienu aršiausių jo valdymo kritikų.

52 metų R.Alijevas Austrijos sostinės kalėjime laukė galutinio teismo nuosprendžio. Jis vienutėje gyveno uždarytas nuo praėjusių metų birželio. Jam buvo pareikšti kaltinimai pagrobus ir nužudžiusius du vieno Kazachstano banko pareigūnus.

Kalėjimo viename Vienos rajone atstovai sakė, kad į kamerą, kurioje kalėjo įtakingas kalinys iš Kazachstano, negalėjo patekti niekas, išskyrus prižiūrėtojus. Be to, peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus, nebuvo pastebėta jokių įtartinų ženklų, kurie leistų manyti, kad R.Alijevas galėjo būti nužudytas.

"Kol kas mums kyla tik viena prielaida – savižudybė. Kalėjime savižudybių pasitaiko, taip jau yra", – sakė vienas kalėjimo pareigūnas.

Tačiau R.Alijevo advokatai pareikalavo, kad incidentas būtų kruopščiai ištirtas. "Vakar pas jį buvau. Nebuvo jokio ženklo, kad jis ruoštųsi savižudybei", – aiškino advokatas Klausas Ainedteris.

Kalėjimo administracija taip pat patvirtino, kad R.Alijevas nebuvo laikomas galinčiu nusižudyti kaliniu, todėl nebuvo perkeltas į sustiprinto stebėjimo zoną, vadinamą žaliąja. Juo pasitikėta, todėl jis buvo kalinamas vienas ir be nuolatinio stebėjimo. Tiesa, prieš tai R.Alijevas yra minėjęs, kad du kiti kaliniai jį terorizavo, esą grasino nužudyti, jeigu šis nesumokės jiems duoklės. Po šio incidento jis ir buvo perkeltas į vienutę. Pareigūnai mano, kad to kalinys galėjo siekti sąmoningai.

R.Alijevas, kurio specialybė – chirurgas, buvo vedęs Darigą Nazarbajevą, Kazachstano vadovo dukterį.

Būdamas šalies vadovo žentu, jis nesunkiai plėtė savo verslo imperijos ribas – pradėjęs verslą nuo žemės ūkio produkcijos pardavimo, jis netrukus tapo žiniasklaidos, telekomunikacijų ir bankinio sektoriaus magnatu. Vėliau uošvio sprendimais jis buvo paskirtas vadovauti šalies saugumo struktūroms, dirbo pirmuoju šalies užsienio reikalų ministro pavaduotoju, be to, vadovavo šalies mokesčių inspekcijai, o galiausiai buvo paskirtas ambasadoriumi į Austriją.

Tiesa, R.Alijevas niekuomet nenusikratė skandalo šleifo. Jis buvo kaltinamas žmonių kankinimu, grobimu ir net žmogžudystėmis. Po dviejų Kazachstano banko darbuotojų mįslingo dingimo, juo susidomėjo ir Austrijos pareigūnai. 2007 m. R.Alijevas buvo pašalintas iš visų aukštų postų, be to, iš jo buvo atimta diplomatinė neliečiamybė. Praėjus mėnesiui, jis išsiskyrė su žmona. Kazachstanas tada oficialiai pareikalavo Austrijos išduoti R.Alijevą. Bet šio advokatai sugebėjo įrodyti, kad įvairios bylos, kurpiamos jam tėvynėje, politiškai motyvuotos. Todėl Viena atsisakė išduoti jį Astanai.

Vėliau jis vedė vieną iš savo darbuotojų, kuri turėjo Austrijos pilietybę, pasikeitė savo pavardę į jos. Abu jie išvyko į Maltą. Netrukus buvo paskelbtas tarptautinis jo suėmimo orderis.

2008 m. teismas Kazachstane už akių nuteisė R.Alijevą 40 metų kalėjimo bausme. Be kitų kaltinimų, jam pareikštas kaltinimas dėl bandymo nuversti vyriausybę. Taip pat jam pareikšti kaltinimai dėl vieno opozicijos politiko nužudymo 2006 m. ir, kaip ir Austrijoje gruodį, apkaltintas dėl dviejų kazachų bankininkų nužudymo 2007 m.
Galiausiai Austrijos pareigūnams R.Alijevas pasidavė pernai birželį. Jis prieš tai nesėkmingai bandė gauti Kipro pilietybę.