Jis per daugiau kaip 200 susitikimų su kolegomis iš Europos Sąjungos sprendė daugybę krizių visame pasaulyje.

Tiesmuka retorika pasižymėjęs 74 metų politikas padėjo savo nedidelei tėvynei turėti balsą debatuose.

Dabar, kai jis palieka savo postą po neseniai įvykusių rinkimų, jis sako, kad jo tikėjimą diplomatija išbandė du sukrečiantys pastarojo meto įvykiai – Rusijos invazija į Ukrainą ir islamistų grupuotės „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį.

„Stebiesi, kodėl mes vis dar tikime užsienio politika ir tarptautine teise“, – teigė J. Asselbornas naujienų agentūrai AFP per paskutinį susitikimą su ES ministrais Briuselyje.

Kalbėdamas apie Vidurio Rytus, jis sakė, kad ES padarė didžiulę klaidą nespausdama dėl dviejų valstybių sprendimo tarp Izraelio ir palestiniečių.

„Dešimt metų buvo neįmanoma į darbotvarkę įtraukti net dviejų valstybių sprendimo“, – paaiškino jis.

Tačiau nepaisant šiuo metu tarptautinę tvarką drebinančių neramumų, jis tvirtino, kad vis dar tvirtai tiki Europos projekto galia.

„Europa vis dar čia, – teigė jis. – Tai kažkas tokio. Po finansų krizės niekas nebuvo prarastas. Po „Brexito“ pasakėme: „Tai bus katastrofa. Europa iširs“.“

Laikytis vertybių

Vadovaudamas Liuksemburgo užsienio reikalų ministerijai, J. Asselbornas stebėjo dešimtis ES lyderių ir ministrų pasikeitimų.

Liuksemburgas – mažytė daugiakalbė šalis, kurioje dažniausiai kalbama vokiškai ir prancūziškai – dažnai tarpininkavo tarp didžiųjų ES sostinių – Berlyno ir Paryžiaus.

Jis pripažino, kad dabar galimai tai pasikeitė, nes Briuselis vis dažniau dirba anglų kalba, kuri yra antra labiausiai paplitusi bloko kalba.

Nuo to laiko, kai J. Asselbornas tapo ES veikėju, Bendrija smarkiai išsiplėtė – nuo 15 iki dabartinių 27 valstybių narių, nes buvo priimtos Rytų Europos šalys.

Tai nepadėjo pasiekti sutarimo svarbiausiais užsienio politikos klausimais, ypač su tokiais veikėjais kaip Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas.

Tačiau būtent migracijos į bloką klausimas per 2015–2016 metais krizę sukėlė karščiausias diskusijas, kurių liudininku tapo J. Asselbornas.

Socialistas

Būdamas labiau kairiųjų pažiūrų socialistas, jis buvo atstumtas dėl to, kad griežtai prieštaravo to meto antiimigracinei retorikai.

„Pasidarė baisu, nes vienintelis sutarimas – kaip neįsileisti žmonių“, – sakė jis.

J. Asselbornas, 18-os dirbęs fabrike, grįžo į vakarinę mokyklą ir tapo gimtojo miesto ligoninės administratoriumi.

Pirmą kartą išrinktas į parlamentą 1984 metų socialistų sąraše, 2004-ųjų liepos 31 dieną jis tapo užsienio reikalų ministru ir šias pareigas ėjo iki šios savaitės.

Pirmadienį per paskutinį susitikimą su Europos atstovais ES kolegos pozavo aplink jį bendrai nuotraukai.

„Mums trūks jo patirties, atvirumo ir aistros“, – teigė Prancūzijos ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona).

J. Asselbornas turėjo griežtą įspėjimą tiems, kurie jį pakeis.

„Būkite atsargūs. Negalime nė per milimetrą nusileisti dėl mūsų vertybių šalims, kurios nori jas sumenkinti“, – sakė jis.