Ekspertai perspėja, kad Didžiosios Britanijos valdžios būstinė yra byrantis ir graužikų knibždantis pastatas kiauru stogu ir pilnas degių medžiagų, kuriame apskritą parą privalo budėti ugniagesiai, kad būtų išvengta gaisro.

Perspėjimai dėl parlamento apverktinos būklės pastaruoju metu skambėjo vis garsiau, ir ekspertai teigia, kad jų nebegalima ignoruoti. Jau ne kartą buvo incidentų, kai nuo pastato atitrūkdavo mūro gabalai.

Anksčiau šį mėnesį įstatymų leidėjams buvo liepta sugrįžti namo, į pačią Bendruomenių Rūmų salę pradėjus veržtis vandeniui iš pratrūkusio vamzdžio.

„Tai yra pastatas, mėginantis kai ką pasakyti“, – įsitikinusi Caroline Shenton (Karolin Šenton), parašiusi dvi knygas apie Vestminsterio rūmų istoriją.

Autorei scenos Paryžiuje sukėlė liūdną deja vu jausmą. Jos knygoje „Diena, kai sudegė parlamentas“ (The Day Parliament Burned Down) pasakojama, kaip 1834 metais kilus didžiausiam gaisrui per visą Londono istoriją buvo sunaikintas dabartinės asamblėjos pastato pirmtakas.

„Stebėjau, kaip ugnis išplito po visą Dievo Motinos katedros stogą, ir prisiminiau scenas, kurias aprašiau „Dienoje, kai sudegė parlamentas“, – sakė C. Shenton.

„Spartus (liepsnų) plitimas. Jokių priešgaisrinių sistemų nebuvimas. Susirinkusios didžiulės minios tylinčių, priblokštų (žmonių)", – pridūrė ji.

Po 1834 metų gaisro išdygo dabartiniai parlamento rūmai – architekto Charleso Barry (Čarlzo Bario) neogotikinio stiliaus šedevras, statytas net 30 metų. Šis kalkakmeniu apdengtas pastatas, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą, turi 1 100 kambarių, o jo koridorių bendras ilgis - beveik 5 kilometrai.

Mūsų dienomis jis yra nepavydėtinos būklės: stogas praleidžia vandenį, dauguma 4 tūkst. langų tinkamai neužsidaro, o mechaninės ir elektrinės sistemos vėliausią kartą buvo atnaujintos XX amžiaus 5-ąme dešimtmetyje. Be to, rūsiuose apstu šimtamečių garo vamzdžių, laidų pynių ir vėžį sukeliančio asbesto.

Parlamento kanceliarijos užsakymu 2016 metais atliktoje ataskaitoje perspėjama, kad pastatui gresia „katastrofinis įvykis“, pavyzdžiui, užliejimas ar gaisras, dėl kurio parlamentas gali tapti netinkamas dirbti.

Leiboristas parlamentaras Chrisas Bryantas (Krisas Brajantas), priklausantis už parlamento restauraciją atsakingam komitetui, šią savaitę perspėjo, jog kilus gaisrui gali „žūti daug žmonių“, nes būtų itin sudėtinga evakuoti žmones iš šio į labirintą panašaus pastato, kur dirba tūkstančiai darbuotojų ir kasmet apsilanko apie milijonas svečių.

Už Parlamento restauravimo ir atnaujinimo programą atsakingi pareigūnai neseniai pareiškė, kad „pasiruošę pasimokyti iš bet kokių klaidų, galimai padarytų per gaisrą Dievo Motinos katedroje, siekdami užtikrinti, jog darome viską, kas įmanoma, kad apsaugotume mūsų žmones ir pastatus“.

Parlamentui yra iškilę panašių pavojų kaip Paryžiaus katedrai. Nors šie rūmai buvo pastatyti XIX amžiuje, jų struktūroje yra ir senesnių statinių. Seniausia dalis, Vestminsterio salė, buvo pastatyta prieš 900 metų ir turi nuostabų medinį stogą – kaip ir Dievo Motinos katedra.

Kelios valandos po to, kai katedros stogą apėmė liepsnos Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) paskelbė, kad jo šalies lemtis yra atstatyti šį monumentą.

Tuo metu Britanijoje, kur šiuo metu kone visas politinis dėmesys skiriamas „Brexit“ procesui, nejaučiama panašios nacionalinės paskatos. Kitaip negu tikinčiųjų ir turistų pamėgtos Dievo Motinos katedros atveju, britų parlamente apstu politikų, kurių dauguma nėra populiarūs.

Šefildo universiteto politinių mokslų profesorius Matthew Flindersas (Metjus Flindersas) „jaučia didelį prieraišumą (parlamento) pastatui, bet mažiau gerbia jo gyventojus“.

Tuo metu politikai, turintys priimti svarbius sprendimus dėl pastato, „labai bijo, kad gali būti pagalvota, kad jie išleidžia daug valstybinių lėšų“ savo pačių reikmėms, pridūrė profesorius.

„Daugeliu atžvilgiu, sprendimams dėl Vestminsterio rūmų ateities priiminėti juose dabar dirbantys (įstatymų leidėjai) yra mažiausiai tinkami", – teigė M. Flindersas.

2018 metais, po ilgų ginčų ir atidėliojimų, įstatymų leidėjai nusprendė išsikelti keleriems metams, kad Vestminsterio rūmai galėtų būti suremontuoti Numatoma, kad šie darbai bus vykdomi maždaug iki 2025 metų ir kainuos apie 3,5 mlrd. svarų (4 mlrd. eurų), tačiau ši suma ilgainiui veikiausiai didės.

Šiuo metu priešgaisrinės apsaugos darbuotojai visą parą patruliuoja parlamento komplekse ir stebi, kad kur nors nekiltų maži gaisrai, galintys išplisti. Kai kuriuose komplekso dalyse, įskaitant Didžiojo Beno bokštą, kurio garsusis laikrodis šiuo metu apstatytas pastoliais, skubiai vykdomas remontas.

Vis tik remonto ir atnaujinimo darbai tokiose senuose statiniuose susiję su tam tikra rizika. Didžiausias pavojus senoviniams pastatams neretai iškyla atliekant statybos darbus. Pirmadienį užsiliepsnojusi Dievo Motinos katedra kaip tik tuo metu buvo restauruojama.

Pernai į pensiją išėjęs buvęs parlamento saugumo skyriaus vadovas Davidas Leaky (Deividas Likis) pareiškė radijui BBC, kad į ankstesnius perspėjimus buvo reaguojama „išsisukinėjant ir atidėliojant“ sprendimus.

„Klausimas yra toks: Kiek ilgai politikai dar spaus mygtuką „Snausti“?“ – klausė jis.