Per 48 darbo valandas pensijas, minimalią mėnesio algą atstačiusi bei į darbo vietas viešojo sektoriaus darbuotojus sugrąžinusi Graikija taip temps keletą mėnesių, o tada supras, kad nebeturi pinigų, sako „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė. SEB banko prezidento patarėjo teigimu, naujos krypties neišsižadėjusi Graikija gali vėl atsidurti padėtyje, kokia buvo jos krizės piko metu, tik šįkart Europos Sąjunga noro vėl ją gelbėti nedemonstruos.

Naujoji Graikijos vyriausybė nesnaudžia – per 48 darbo valandas sugebėjo atstatyti pensijas, sustabdyti privatizacijos procesus, į darbą grąžinti viešojo sektoriaus darbuotojus, minimalią mėnesio algą (MMA) pakelti iki 751 euro. Partijos „Syriza“ vadovaujama vyriausybė taip pat panaikino mokesčius už vaistus ir apsilankymus ligoninėse, atstatė kolektyvines darbo sutartis.

SEB banko prezidento patarėjo G. Nausėdos teigimu, atsako į tokius veiksmus ilgai laukti nereikės. Ypatingai greitas jis bus finansų rinkose, šiek tiek lėtesnis realios ekonomikos prasme. Anot ekonomisto, jei galvojama, kad dar net nespėjus pradėti raškyti ekonomikos augimo vaisių vyriausybė jau gali į kairę ir dešinę dalinti dovanėles savo rinkėjams, šalies laukia labai sunkūs laikai.

„Stebuklų nebūna. Visos tos taupymo priemonės buvo sugalvotos ne iš gero gyvenimo. Pensijų, viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažinimas buvo atliekamas tam, kad būtų galima subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas, mažinti valstybės skolą. Privatizavimas turėjo padėti surinkti pakankamai pajamų į stabilizavimo fondą.

Eidama populistiniu keliu, tikėtina, Graikija grįš į krizės viršūnės situaciją, kokia buvo 2011-aisiais. Labai lemtingas skirtumas yra tas, kad 2010–2011 metais Europos Sąjunga (ES) ir galėjo, ir norėjo padėti šaliai, kuri pati ieškojo receptų savo ligoms gydyti. Dabar, kai nėra matyti pačios Graikijos noro pagaliau sulaukti to jau keletą metų laukto rezultato, Bendrijos pasiryžimas gelbėti Graikiją bus labai menkas“, – kalba G. Nausėda.

Tiesus kelias į bankrotą

Per pastaruosius keletą metų bemaž ketvirtadalį savo bendrojo vidaus produkto (BVP) praradusi Graikija pagaliau turėjo teigiamo ekonomikos augimo galimybę, tačiau pastarieji vyriausybės sprendimai, anot G. Nausėdos, reiškia, kad šalis nebegalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

„Neaišku, ar Graikija imsis vienašališkai nutraukinėti sutartis ir deklaruoti, kad nemokės savo paskolų, tačiau tai reikštų, kad ji užsidaro sau kelius gauti paskolų ne tik privačioje kapitalo rinkoje, bet ir iš tų institucinių rėmėjų, kurie anksčiau buvo pasirengę paskolas suteikti.

Kol kas tai yra labai tiesus kelias į valstybės bankrotą. Mane stebina tik vienas dalykas – kad žmonės, kurie tartum niekada gyvenime nebūtų žaidę šachmatais, negali numatyti ne tik trijų ėjimų į priekį, bet net ir vieno“, – sako ekonomistas.
„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė G. Gečiauskienė pažymi, kad tokiu keliu einančiai Graikijai labai greitai pritrūks pinigų. Ir tai – ne metų, o kelių mėnesių klausimas.

„Jei tokius pokyčius jie iš tiesų vykdys mėnesį, antrą, trečią, jiems pritrūks pinigų. ES Graikijai daugiau pinigų neduos, ypač po pastarųjų kalbų apie dalies skolų nurašymą. Dėl tų pačių kalbų pinigų neskolins išorės investuotojai. Turi būti absoliučiai kvailas, kad skolintum šaliai, kuri kalba apie skolų restruktūrizavimą“, – tikina G. Gečiauskienė.

Ekonomistė teigia, kad šalis, eidama tokiu keliu, patenka į akligatvį. Nors Graikija grasina, kad jai palikus euro zoną, ši sužlugs, taip nenutiks: „Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, įvairiais skaičiavimais, reikštų jos pačios BVP kritimą apie 50 proc. Tai yra dramatiškai daug. Dabar jos pasirinktas kelias yra be perspektyvos. Šis spektaklis ir bandymas įtikinti rinkėjus, kad vyriausybė tęsi savo pažadus, ilgai trukti negalės.“

Pasak G. Nausėdos, kol kas šalies vyriausybė gyvena priešrinkiminėmis nuotaikomis ir, kol nesulauks reakcijos iš finansų rinkos, kreditorių, objektyvių ekonomikos dėsnių suveikimo, tol, matyt, bus stengiamasi elgtis taip, tartum rinkimai nebuvo laimėti, atsakomybė už šalies ateitį nebuvo prisiimta. „Jei norima susikuri sau tokią iliuziją, bijau, kad ji netrukus bus išsklaidyta“, – sako G. Nausėda.
Rinkos kol kas ramios

Finansų rinkos į pokyčius Graikijos vyriausybėje sureagavo jau per porą pirmųjų dienų po rinkimų rezultatų. Beveik visų finansinių Graikijos aktyvų (akcijų, obligacijų) kainos nukrito apie 10 proc., pažymi G. Gečiauskienė. Kol kas situacija finansų rinkose stabili, tačiau akivaizdu, kad vien jau neatsakingas kalbėjimas gali turėti dramatiškų rezultatų.

„Finansų rinkos kol kas nereaguoja į tai, kaip pasišvaistyti pinigais nusprendė Graikijos vyriausybė. Akcijų rinkos šiek tiek kyla, obligacijų kainos daugiau nebekrenta. Galima manyti, kad ta situacija jau buvo „sukramtyta“ ir įskaičiuota į pirmadienį–trečiadienį vykusius [finansų rinkų]  pokyčius, arba dar pokyčius pamatysime.

Kitas paaiškinimas gali būti tas, kad niekas netiki, jog tokie pokyčiai gali būti tvarūs. Graikijos ekonomika pinigų neturi, medžiai pinigų jiems neaugins. Tik jie to kol kas nesupranta, bet suprasti turės labai greitai“, – sako G. Gečiauskienė.