Po vizito Vilniuje, kur JAV delegacija dalyvavo NATO viršūnių susitikime, amerikiečių prezidento lėktuvas Helsinkio oro uoste nusileido 22 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, pranešė ten buvęs naujienų agentūros AFP fotografas.

Šiaurės šalis, kurios siena su Rusija yra daugiau kaip 1 300 km ilgio, reaguodama į Maskvos karą Ukrainoje nutraukė savo ilgametę karinio neprisijungimo politiką ir balandį įstojo į NATO.

Tai pirmasis J. Bideno vizitas Helsinkyje. Praėjusį kartą JAV prezidento vizitas Suomijoje įvyko prieš penkerius metus, kai tuometinis JAV lyderis Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) Helsinkyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Be S. Niinisto ir Suomijos ministro pirmininko Petteri Orpo (Peterio Orpo), ketvirtadienį J. Bidenas taip pat susitiks su Ulfu Kristerssonu (Ulfu Kristersonu), Jonu Gahru Store (Jonu Gahru Stiore), Mette Frederiksen (Mete Frederiksen) ir Katrin Jakobsdottir (Katrin Jakobsdoutir) – atitinkamai Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Islandijos premjerais.

Diskusijų tema bus Šiaurės šalių ir JAV bendradarbiavimas saugumo, aplinkosaugos ir technologijų klausimais.

Suomija bus paskutinė J. Bideno kelionės po Europą stotelė prieš jam ketvirtadienį grįžtant į Vašingtoną. Savo išvyką jis pradėjo pirmadienį Londone susitikdamas su britų ministru pirmininku Rishi Sunaku (Rišiu Sunaku), o vėliau dalyvavo NATO viršūnių susitikime Lietuvoje.

Vilniuje įvyko svarbus lūžis dėl Švedijos narystės NATO – Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) netikėtai pakeitė savo poziciją ir po daugiau nei metus trukusio blokavimo pritarė Stokholmo stojimui į Aljansą. Anksčiau jis kaltino švedus suteikiant prieglobstį kurdų aktyvistams, kuriuos Ankara laiko teroristais.

Susitarimas dėl Švedijos sudarytas po telefoninio pokalbio su J. Bidenu. Jo metu R. T. Erdoganas užsiminė apie norą atnaujinti stojimo į Europos Sąjungą procesą ir Turkijos siekį įsigyti didelę naikintuvų F-16 partiją.

J. Bideno vizitas vyksta po prieštaringai vertinamo JAV sprendimo aprūpinti Ukrainą kasetiniais šaudmenimis, kuriuos dauguma NATO šalių narių – bet ne JAV – yra uždraudusios.