Pereiti į pagrindinį turinį

Po Rusijos provokacijų – įspėjimas Baltijos šalims dėl pilkųjų zonų

2024-05-27 11:34
DMN inf.

Baltijos jūros šalys negali sau leisti net lengvo „jūros aklumo“, nes jūrų sienų pažeidimas yra ne mažiau svarbus nei sausumos sienų kirtimas.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Leidinyje „Financial Times“, kurį cituoja UNIAN, Elizabeth Brough primena, kad neseniai Rusijos pasieniečiai pašalino plūdurus, žyminčius laivybos maršrutus Narvos upėje, kuri skiria abi kaimynines šalis.

„Šiuo paprastu veiksmu Rusija pademonstravo savo ketinimą mesti iššūkį šioms sienoms“, – teigė E. Brough.

Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Markas Mihkelsonas Rusijos pasieniečių veiksmus pavadino provokacija, kurios pagalba Maskva norėjo išbandyti Estijos reakciją ir bandyti sukurti pilkąją zoną prie NATO sienų.

Estijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad plūdurų pašalinimas puikiai dera su Rusijos provokuojančiu elgesiu. Praeitą savaitę žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad šalis nori vienašališkai pakeisti jūrinę sieną su Suomija ir Lietuva.

Pasak E. Brough, daugelis manė, kad Švedijai ir Suomijai įstojus į NATO Baltijos jūra tapo „NATO ežeru“, tačiau šie incidentai iliustruoja šios nuomonės klaidingumą. Autorė pažymėjo, kad nepagarba jūrinėms riboms pakenks pasaulinei jūrų sistemai.

Jie išbando vandenis ir perkeltine, ir tiesiogine prasme.

„Nors jūrinių sienų pažeidimas atrodo ne toks dramatiškas kaip sausumos sienų kirtimas, jos yra ne mažiau svarbios. Jos irgi lemia, kas priklauso šaliai. Jei jos pažeidžiamos ar keičiamos vienašališkai, vandens veikla, pavyzdžiui, laivyba, susiduria su chaosu, o taisyklės, kuriomis remdamosi pasaulio šalys kuria savo sambūvį, pradeda svyruoti“, – pridūrė ji.

Buvęs Lietuvos nuolatinis atstovas prie NATO Vytautas Leškevičius jai sakė, kad keletą mėnesių „šešėliniai“ laivai kelia grėsmę kelioms kaimyninėms valstybėms, rizikingai gabendami naftą jų vandenimis. Kai kurie iš šių laivų stovi prie Gotlando krantų ir atsisako laivavedybos Danijos Didžiajame Belte, todėl didėja nelaimingų atsitikimų rizika.

„Jie išbando vandenis ir perkeltine, ir tiesiogine prasme“, – sakė jis.

E. Brough teigimu, kad bet kokie agresyvūs Rusijos veiksmai turės rimtų pasekmių, todėl Baltijos jūros šalys negali sau leisti net lengvo „jūros aklumo“ atvejo.

„Ką Kremlius bandys daryti toliau? Daugiau jūrų sienų pokyčių? Prekybos laivų, tokių kaip Kinijoje, persekiojimas ar laivybos blokavimas Baltijos jūroje, prisidengiant teisėsauga?“ – klausė ji.

Primename, kad gegužės 23-osios naktį Rusijos pasieniečiai be jokio paaiškinimo pradėjo šalinti plūduriuojančius žymeklius.

Anksčiau Rusijos žiniasklaida pranešė apie Maskvos ketinimą vienašališkai pakeisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija. Netrukus šio įstatymo projektas dingo iš interneto svetainės.

Pagal naujai nustatytas geografines koordinates Maskva Suomijos ir Lietuvos jūros rajonus paskelbtų rusiškais. Dokumente teigiama, kad būtų pakeistos Rusijos sienos Kaliningrado srityje ir Suomijos įlankoje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų