„Jie kalbėjosi tik apie porą valandų. Įskaitant vertimą, tas pokalbis turinio prasme buvo dar trumpesnis. Ko gero, J. Bidenui buvo svarbu pademonstruoti, kad Rusijos veiksmai turėtų kaštus. Kas yra labai svarbu, ką mes išgirdome iš Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjo po prezidentų pokalbio, kad buvo pabrėžta Rusijai, jog agresyvūs veiksmai prieš Ukrainą sukeltų papildomą amerikiečių karinį dalyvavimą Baltijos šalių architektūroje. Tai yra labai svarbu, nes mes jaučiame, kad bet kas, kas nutinka Ukrainoje, yra geopolitinė grėsmė ir mums“, – sakė L. Kojala.

Anot politologo, šio pokalbio labiau norėjo Rusija.

„Vargu, ar jis būtų įvykęs dar šiais metais, jeigu nebūtų eskalacija bent jau sutelkiant karius apie Ukrainos sieną. Tai – vienas dalykas.  Kitas dalykas – aš manau, kad jei Rusija yra priversta naudoti karinius argumentus neva tam, kad įtikintų Vakarus, jog Ukraina neturi tapti NATO nare, tai yra Rusijos užsienio politikos pralaimėjimas. Vadinasi, jokios kitos priemonės neveikia tam, kad kaimyninė valstybė nenuspręstų visokeriopai žengti į Vakarus. Manau, kad Rusija nėra stipriojoje pozicijoje dar ir todėl, kad J. Bidenas kalbėjo ne tik kaip JAV prezidentas – jis buvo konsultavęsis su Europos šalių lyderiais, su Ukrainos vadovais, tad savo užnugaryje turėjo gerokai platesnį Vakarų šalių ratą“, – teigė jis.

Mes jaučiame, kad bet kas, kas nutinka Ukrainoje, yra geopolitinė grėsmė ir mums.

Kaip aiškino L. Kojala, ukrainiečiai po šio pokalbio tikisi, kad įtampa atslūgs.

„Manau, kad jie pirmiausia nori, kad situacija būtų mažiau įtempta. Yra tikimybė, kad šiek tiek įtampa atslūgs. Pokalbis įvyko, apie sankcijas buvo kalbėta, Rusijos pozicija buvo išreikšta. Bet bent jau lūkestis, kad tai iš karto nevirs apsišaudymais, šiandien yra. Aišku, mes tik po dviejų trijų savaičių ar po mėnesio galėsime konstatuoti, ar situacija gerėja ta prasme, kad yra atitraukiami bent dalis karių. Bet lūkestis, kad situacija nesieskaluos, turbūt yra gera žinia Ukrainai“, – kalbėjo L. Kojala.

Esą po Rusijos ir Amerikos prezidentų pokalbio Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pranešė, kad artimiausiomis dienomis kalbėsis su V. Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu apie krizę Ukrainoje.

„Yra tas „Normandijos ketvertas“, kuriame be Prancūzijos dar turėtų būti Vokietija ir Ukraina bei Rusija. Jis yra skirtas tam, kad situacija Donbase ir apskritai Rusijos ir Ukrainos santykiai būtų sureguliuoti. „Normandijos ketvertas“ neveikia, nedavė jokių rezultatų jau pastaruosius keletą metų. Tad šis pokalbis, jie jis įvyks trio formate, bus tarsi mini to versija. Turbūt jokio proveržio mes negalime tikėtis, tai pirmiausia yra skirta esamos eskalacijos sureguliavimui ir lūkesčiui, kad galbūt tai leis sugrįžti prie derybų stalo. Bet labai sunku tikėtis, kad tos principinės skirtys, kurios yra šiandien tarp Vakarų ir Rusijos, galėtų paimti ir išsispręsti“, – aiškino politologas.

Jis aptarė ir tai, koks dabar bus Vokietijos vaidmuo su Olafu Scholzu priešakyje.

Krymo euforija yra seniai išblėsusi, Donbasas nėra Krymas, tad klausimas, kiek V. Putino veiksmai būtų palankiai vertinami pačioje Rusijoje.

„Manau, O. Scholzas yra patyręs politikas, jis buvo Angelos Merkel Vyriausybės finansų ministras. Tad jis, nors ir netiesiogiai, bet yra žinantis apie šias aktualijas, todėl nemanau, kad Vokietijos pozicija esmingai keisis.  Ir toliau bus sakoma, kad Ukraina yra suvereni valstybė, kad Europos šalys turi padėti jai tam, kad ji reformuotųsi integracijoje su Europos Sąjunga, galbūt ir šiek tiek su NATO. Bet tuo pačiu tai nereikš, kad Vokietija bus pirma šalis, kuri kalbės apie griežčiausias įmanomas sankcijas Rusijai“, – šnekėjo L. Kojala.

Pasak L. Kojalos, įprastos sankcijos Rusijai neveiktų.

„Reikia kalbėti apie paketą. Sankcijos gali būti ir papildomų NATO karių dislokavimas Baltijos šalyse. Rusija to nenori, galbūt tai nėra tiesioginė situacija, bet tai būtų, Kremliaus supratimu, situacijos blogėjimas. Kitas aspektas – ekonominis. Rusijos gyventojų pajamos yra žemiausios per dešimtmetį, vadinasi, ekonomines veiksnys, įskaitant ir papildomas sankcijas, kažkiek gali veikti. Aišku, kad tai nebus vienas sprendimas, kuris viską nulems, bet viską sudėję į krūvą matysime, kad spaudimas Rusijai yra vis didesnis. Juo labiau kad klausimas, kiek patys Rusijos gyventojai remtų agresyvius veiksmus, didelio masto karinę eskalaciją Ukrainoje. Krymo euforija yra seniai išblėsusi, Donbasas nėra Krymas, tad klausimas, kiek V. Putino veiksmai būtų palankiai vertinami pačioje Rusijoje“, – tvirtino jis.

Esą Rusijos propaganda dar prieš J. Bideno ir V. Putino pokalbį rodė diskusiją, kaip greitai okupuoti Baltijos šalis. Anot L. Kojalos, tokį elgesį reikėtų traktuoti kaip propagandinį veiksmą.

„Bet tuo pačiu suvokti, kad tai yra mąstymas, kurį Rusijos valstybinė televizija ir su tuo siejami veikėjai bando pristatyti kaip dominuojanti. Ir tai yra argumentas mums, kalbantis su mūsų NATO partneriais, kad, matant tokį situacijos įsivaizdavimą Rusijoje, vienintelė ir efektyvi priemonė su tuo kovoti yra stiprinti atgrasymo mechanizmus Baltijos šalyse. Kitaip tariant, užbėgti už akių tokių scenarijų realizavimui sustiprinant NATO pajėgų skaičių, įsigyjant papildomos ginkluotės ir pan. Nes prevencija yra gerokai lengviau įgyvendinama negu bet koks dorojimasis su to pasekmėmis. Dar galima pridurti, kad manau, jog Rusija puikiai supranta, kad NATO valstybės yra už raudonosios linijos, t. y. kėsinimasis į Baltijos šalis kaip į NATO valstybes, kur yra ir NATO kariai, yra iš esmės neįmanomas“, – teigė politologas.