Kuo skiriasi D. Trumpo ir H. Clinton rinkėjai? Kokių veiksmų abu kandidatai imasi paskutinėmis valandomis iki rinkimų? Kokių rezultatų galime tikėtis? Apie tai – pokalbis su Mykolu Katkumi, politologu Linu Kojala, ir Hudsono instituto Vašingtone analitiku Mariumi Laurinavičiumi.

– Naujausios apklausos rodo, kad H. Clinton pirmauja prieš D. Trumpą. CNN skelbia, kad Trumpas gautų 204 rinkikų balsus, o H. Clinton – 268. Pone Katkau, ar, atsižvelgiant į apklausų duomenis, jums aišku, kas laimės?

M. Katkus: Visos apklausos rodo H. Clinton persvarą nacionaliniu mastu 3-5 procentais. Tai reiškia, kad ji yra akivaizdi favoritė laimėti rinkimus. Kita vertus, paskutinios kelios savaitės šiai kandidatei nebuvo labai geros. Po FTB direktoriaus pareiškimo, kad bus atnaujintas H. Clinton elektorinio pašto žinučių tyrimas, jos šansai susvyravo. Jei prieš dvi savaites jos pergalė atrodė neišvengiama, dabar atrodo šiek tiek kitaip. Šie JAV prezidento rinkimai lyg trileris. Sekmadienį FTB direktorius pareiškė nematąs pagrindo toliau tęsti tyrimo ir tai vėl galėjo sustiprinti H. Clinton pozicijas. Tačiau daugelis rinkėjų jau buvo apsisprendę. Jie paprastai nekeičia savo nuostatų iki rinkimų likus kelioms dienoms.

– Sakote, kad nuostatų rinkėjai nekeičia, tačiau kandidatų paskutiniai bandymai agituoti rinkėjus Floridoje, Pensilvanijoje, Šiaurės Karolinoje, Mičigane yra labai intensyvūs?

M. Katkus: Nuostatų keitimo laikas jau praėjo. Paskutiniai bandymai agituoti yra paskatinimas ateiti į rinkimus. Žmogus gali teoriškai pritarti H. Clinton, tačiau jis gali ir neateiti į rinkimus, nes nedega dideliu noru balsuoti. Būtent dėl to mėlynas prezidento Baracko Obamos lėktuvas nusileido Floridoje ir nuo to laiko čia situacija ėmė keistis, nors dar prieš savaitę atrodė, kad „raudonieji“ respublikonai Floridoje turi didelę persvarą. Šiuo metu čia situacija apylygė, bus įdomu sužinoti, kuo visa tai baigsis.

– Pone Kojala, daugelis prognozuoja, kad Clinton pergalę gali nulemti moterų balsai, taip pat rinkėjai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir neregėtai didelis ispanakalbių rinkėjų aktyvumas. Sutinkate?

L. Kojala: Akivaizdu, kad H. Clinton yra mažumų kandidatė – afroamerikiečiai ir ispanakalbiai yra jos rinkėjai. Tačiau neaišku, ar jie ateis balsuoti. Afroamerikiečiai eina balsuoti kur kas vangiau, nei renkant B. Obamą. Tačiau aš neišskirčiau rinkėjų išsilavinimo. Taip, pagal apklausas matyti, kad už Clinton linkę balsuoti turintys aukštąjį išsilavinimą, bet skirtumas nėra labai ženklus. Todėl neturėtume sakyti, kad Trumpą remia skurdžiausi ir prastai išsilavinę žmonės.

– Teigiama, kad Trumpo rinkėjai – baltaodžiai vyrai, neturintys koledže įgyto laipsnio. Pone Katkau, ar sutinkate su tuo?

M. Katkus: Jei kalbėtume apie Trumpo pirminių rinkimų elektoratą, tai būtų tiesa. Tačiau dabar mes kalbame apie beveik pusę Amerikos rinkėjų. Trumpo stiprybė – vyrai. Bet jo pergalei reikia, kad neateitų balsuoti afroamerikiečiai, kad pavyktų prisivilioti daugiau rinkėjų moterų ir to, kad skelbtos apklausos būtų netikslios, nes jos rodė stabilų jo varžovės pirmavimą.

– Pone Kojala, pastaruoju metu buvo daug kalbama apie tyliuosius Trumpo remėjus. Jie remia, bet tyli, nes tarsi gėda prisipažinti. Ar tokių žmonių gali būti daug?

L. Kojala: Jei pažiūrėtume į pirminio balsavimo rezultatus, matytume, kad nebuvo daug naujų rinkėjų, besiregistruojančių balsuoti. Todėl tikėtis, kad galėtų atsirasti naujas rinkėjų segmentas, kurio niekas nelaukia ir nesitiki, didelių prielaidų nėra. Trumpas turi savo rinkėjų bazę, kuri jam ištikima. Pagrindinė intriga – ar ateis visi Clinton rinkėjai, ar jų pakaks, kad nulemtų rinkimų baigtį.

– Pone Laurinavičiau, ar Amerikoje populiari Trumpo – Putino statytinio tema? Ar žiniasklaida skiria dėmesio galimam Rusijos dalyvavimui JAV prezidento rinkimuose?

M. Laurinavičius: Didžioji Amerikos žiniasklaida skiria tam labai daug dėmesio. Pastaruosius porą mėnesių tiek „New York Times“, tiek „Washington Post“, tiek didžiosios televizijos apie tai labai daug kalbėjo. Tačiau kalbant apie rinkėjus, akivaizdu, kad jiems šis klausimas yra 5, 6 ar netgi 10 vietoje. Tai nieko nelemiantis klausimas. Supratimo, kokią grėsmę ne tik Baltijos šalims, visai Europai, bet ir JAV kelia Rusija, nėra. Jo nėra ir tarp vadinamojo elito – kongreso narių.

M. Katkus: Yra 13 valstijų, kurios iš esmės ir lems rinkimų rezultatus. Trumpui iš jų reikia laimėti mažiausiai tris – Floridą, Šiaurės Karoliną ir Nevadą. Tada kova jau persikels į Niuhempšyrą ir kitas valstijas. Clinton užtenka laimėti vieną valstiją. Žinoma, visko gali būti, nors kai kurie agregatoriai duoda net 95 procentus, kad laimės Clinton. Atsargesnės tyrimo bendrovės pirmadienio vakarą skelbė, kad Clinton šansai laimėti vertintini 66 procentais, Trumpo – 34.

– Pone Kojala, Trumpas nuėjo ilgą kelią, bet panašu, kad jam dar daug liko nukeliauti net rinkimų dieną. Jūsų manymu, ar Trumpo pergalė reali?

L. Kojala: Ji neatrodo labai tikėtina. Trumpo situacijos neturėtume lyginti su „Brexit“, nes tada buvo pakankamai daug apklausų, rodančių, kad britai gali balsuoti už išstojimą iš ES, bet mes svarstėme, kad galiausiai viršų paims racionalus sprendimas. Trumpas prezidento rinkimų kampanijoje niekada nepirmavo, jis visą laiką vijosi. Dabar jo pusėje entuziazmas, jis yra ant bangos, bet jam dar šiek tiek trūksta. Jei jis vis dėlto laimės, galėsime teigti, kad daug statistinių rodiklių, apklausų, daug istorinio vertinimo – apskritai šiuo atveju – kažkodėl nepasiteisino.