Graikijos ir Turkijos Kipro lyderiai praėjusios savaitės viduryje pradėjo derybas, kurių tikslas suvienyti salą po daugiau nei keturių dešimtmečių pasidalijimo. Tai plačiai vadinama paskutine proga Kiprui susivienyti.
Deryboms tarpininkauja Jungtinių Tautų (JT), Turkijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos (ES) atstovai. Planuojama, kad derybos pasibaigs šios savaitės antroje pusėje. Bet koks galutinis susitarimas būtų svarstomas abiejų Kipro dalių gyventojų referendumuose. Žinoma, jei derybos iš viso bus vaisingos.
Kipras padalytas į dvi dalis 1974 m. po Turkijos kariuomenės įsiveržimo į šiaurinę salos dalį. Tai buvo atsakas į nepavykusį karinį perversmą, remiamą Atėnų.
– Derybos tarp Graikijos ir Turkijos Kipro lyderių plačiai vadinamos paskutine galimybe Kiprui susivienyti. Ar tai tikrai paskutinė galimybė?
– Tai tikrai paskutinė galimybė, prieš prezidento rinkimus Kipro Respublikoje ateinantį vasarį. Po šių derybų, jau bus per mažai laiko bet kokioms kitoms pastangoms. Tai momentas, kai reikia arba priimti sprendimus, arba atsitraukti.
– Kaip tai susiję su artėjančiais prezidento rinkimais?
– Prasidėjus rinkiminei kampanijai dabartiniam Kipro prezidentui Nicos Anastasiades būtų labai sunku rasti kompromisą su Kipro turkais. Jo konkurentai tikrai jį apkaltins darantį per daug nuolaidų Turkijos Kiprui. Prezidento rinkimų atmosfera tikrai nepadės ieškoti kompromisų.
– Kaip manote, kokia galimybė, kad abi pusės pasieks susitarimą ir Kipras priartės prie susivienijimo?
– Sunku pasakyti. Išlieka nemažai jautrių klausimų. Galima sakyti, kad pats jautriausias – Kipro graikų reikalavimas atitraukti Turkijos kariuomenę iš šiaurės Kipro. Šiuo metu ten yra apie 40 tūkst. Turkijos karių. Po 1974 m. invazijos Kipro graikai Turkijos kariuomenę vis dar laiko grėsme.
Be to, kalbama, jog tai, kad ES kandidatės Turkijos kariuomenė dislokuota, ES narės teritorijoje yra visiškai nederama situacija. Taigi bet koks susitarimas beveik neįmanomas, jei nebus susiderėta dėl Turkijos kariuomenės atitraukimo.
Kol kas neaišku ar Kipro turkai ir, žinoma, Ankara, pasiruošę taip nusileisti. Tai neabejotinai sudėtingiausias momentas, nors yra ir kitų svarbių klausimų. Pavyzdžiui, Kipro turkai nori, kad po susitarimo, kai susikurtų dviejų bendruomenių, dviejų teritorijų federacija, šalies prezidentą rinktų abi bendruomenės – ir turkų, ir graikų. Su tuo daugelis nesutinka iš Kipro graikų pusės. Jie sako, kad jeigu 80 proc. salos gyventojų yra graikai, jie turėtų išsirinkti prezidentą, o turkai – viceprezidentą.
– JT atstovai perspėja – jeigu derybos žlugtų, būtų atitraukta JT palaikymo misija. Koks dabar yra jos vaidmuo?
– JT tarptautinės pajėgos Kipre, vadinamoje barjerinėje zonoje, tarp dviejų bendruomenių nuo 1974-ųjų sėkmingai užtikrino taiką. Kas pusę metų JT balsuojama ar pratęsti šią misiją. Taip, įmanoma, kad žlugus deryboms, JT nutrauktų misiją.
Vis dėlto, nemanau, kad JT išdrįstų tai padaryti. Tikiu, kad didžioji dalis šalių narių stipriai palaiko šią taikos misiją.
– Bet koks derybų susitarimas būtų atiduotas svarstyti abiejų Kipro pusių gyventojų referendumuose. Ar aišku, kokios nuotaikos vyrauja tarp pačių gyventojų?
– Kipro turkai yra kur kas palankiau nusiteikę susijungti. Jų gyvenimo lygis, sąlygos yra daug prastesnės, nei Kipro graikų, net dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis. Taip pat dalis Kipro turkų nukentėjo dėl nestabilios padėties Turkijoje, turiu galvoje, nepavykusį karinį perversmą praeitą vasarą. Tikrai daugelis jų norėtų pasinaudoti ES piliečių teisėmis. Labai tikėtina, kad referendume jie balsuotų už susijungimą, ypač jeigu per derybas bus susitarta dėl jiems rūpimų klausimų.
Daug daugiau abejonių kyla dėl Kipro graikų. Kipro Respublika visai sėkmingai atsigauna po ekonominės krizės. Labai nedaug Kipro graikų kalba ir graikų, ir turkų kalbomis. Gyventi graikiškoje salos dalyje jiems tapo įprastu dalyku. Tikrai nemažai Kipro graikų abejoja dėl prezidento N. Anastasiades siekio suvienyti Kiprą. Todėl labai svarbu, kad N. Anastasiades pasiektų susitarimą, dėl mano prieš tai minėtų klausimo – Turkijos kariuomenės atitraukimo. Jeigu to padaryti nepavyks, mažai tikėtina, kad Kipro graikai referendume balsuotų už susijungimą.
– Tačiau įsivaizduokime, kad galiausiai Kipras susivienija, ir po derybų, ir po referendumo. Kiek laiko užtruktų tikrasis susijungimas? Ar įmanoma, kad abi bendruomenės, kurios save sieja su Graikija ir Turkija, laikytų save tiesiog kipriečiais?
– Mano nuomone, jeigu susitarimą patvirtintų abiejų dalių gyventojai, techniniai dalykai neturėtų būti didelis sunkumas. ES daugelį metų dirba su Kipro turkų bendruomene ir ruošė juos galimam susijungimui. Pavyzdžiui, buvo dirbama su įstatymo bazės suvienodinimu, vykdoma daugybė mokymų.
Labiausiai tikėtina, kad po susitarimo Kipras taptų dviejų bendruomenių federacija.
Daug sunkiau būtų suvienodinti infrastruktūrą. Pavyzdžiui, energetikos sektorius – reikėtų nemažai investicijų, kad elektros tinklas būtų suvienodintas ir atnaujintas šalies šiaurėje. Taigi infrastruktūra būtų didžiausiais iššūkis.
Labiausiai tikėtina, kad po susitarimo Kipras taptų dviejų bendruomenių federacija. Ir nors tiek Kipro graikai, tiek Kipro turkai galėtų, pavyzdžiui, laisvai vykti dirbti į šalies pietus arba šiaurę, vis tiek šios dvi bendruomenės iš esmės gyventų savo viduje.
– Jeigu Kipras susivienytų, tai turkiškoji jo dalis iš karto taptų ES nare?
– Pagal Kipro narystės sutartį, kai Kipras tapo ES nare 2004 m., visa sala, taip pat ir šiaurinė dalis, tapo bendrijos nare. Vis dėlto tarptautinės bendruomenės pripažįstama Kipro valdžia, kalbame apie graikiškąją vyriausybę, neturi galimybių valdyti šiaurinės šalies dalies. Todėl, pagal ES įstatymus, narystė šioje teritorijoje yra laikinai sustabdyta.
Kiprui susivienijus, įsigaliotų įstatymas, kad visa sala priklauso ES. Šiaurinės teritorijos, vadinamosios Šiaurės Kipro Turkų Respublikos, nepripažįsta nė viena kitas pasaulio šalis, išskyrus Turkija. Susijungimas reikštų, kad teisiniai aktai taptų tikrove ir visas Kipras priklausytų ES.
– Ar užteko 40 metų, kad abi bendruomenės pamirštų praeities nesutarimus ir užsigydytų žaizdas?
– Žaizdos vis dar nepamirštos. Jas nuolat atveria nacionalistiniai judėjimai iš abiejų Kipro pusių. Vis dėlto manau, kad jauni žmonės, kurie neturi tiesioginių prisiminimų apie ginkluotus susirėmimus, aukas, yra daug atviresni susijungimo klausimu.
Dabar jau daug laiko praėjo nuo Turkijos intervencijos. Nors, tikriausiai visi jaunuoliai abejose Kipro dalyse yra girdėję skaudžių istorijų iš savo tėvų ir senelių. Tačiau jie yra daug palankiau nusiteikę dėl susivienijimo.
Naujausi komentarai