Tačiau, pasak jo, jos nebeliks ne todėl, kad dabar mes grįžtame prie pasaulio, sudaryto iš daugybės nedidelių, bet užtat išdidžių ir suverenių valstybių, o todėl, kad Europos vietoje pamažu randasi kur kas didesnis ir gerokai įdomesnis vienetas – Eurazija: dviejų žemynų – Europos ir Azijos – darinys.

Toji Eurazija drieksis nuo Lisabonos iki pat Šanchajaus ar Džakartos. Azija padarė didžiulę pažangą, todėl šių dviejų žemynų nebeišeina priskirti skirtingiems lygmenims, o jų istorinės raidos skirtumai darosi nebeaktualūs. Plėtojantis naujai jungiamajai infrastruktūrai, stiprėjant prekybos ryšiams ir didėjant sienų pralaidumui, Eurazija darosi vis labiau vienalytė.

Sienos tarp Europos ir Azijos nebėra

Šiandien reikėtų kelti klausimą, ne kaip ateityje atrodys Europa, o kaip veiks Eurazija? Kokią pusiausvyrą vakariniam superžemyno pusiasaliui – Europos Sąjungai – pavyks išlaikyti su Rusija, Kinija ir Indija? Kokį pavojingą įtakos žaidimą šios keturios pagrindinės regiono veikėjos žais besibaigiant Šaltajam karui susiformavusioje ir Azijos ekonominio pakilimo veikiamoje erdvėje? Dabar įtaka sklinda jau nebe iš Vakarų į Rytus, kaip buvo anksčiau, o abiem kryptimis. Naujajame Eurazijos amžiuje teiginys, kad europiečiai yra kitokie, t. y. kad nuo Azijos juos skiria siena, sparčiai ima netekti prasmės, tvirtina B. Macaesas.

Išstojant iš Europos Sąjungos, Britanijai svarbu būti tikrai, kad taip ji elgiasi dėl svarių priežasčių. Jei išeidama ji tikisi nusikratyti išorės įtakos ir susigrąžinti tvirtą britišką tapatybę, susidūrimas su politine realybe jai bus skausmingas. Jei net visos Europos arena yra pernelyg maža, kad joje būtų galima veiksmingai dorotis su šių dienų politiniais iššūkiais, ką tuomet kalbėti apie nedidukę jos periferijoje esančią salą?

„Brexit“ yra dvejopo pavidalo: nostalgijos ir pokyčio, praeities ir ateities. Kaip dviveidis Janas, taip ir „Brexit“ šalininkai, nors ir vieningai manydami, kad Europa – ne sprendimas, žiūri skirtingomis kryptimis. Vieni iš jų mato pasaką primenančią praeitį iki Europos Sąjungos, kiti visas savo viltis deda į ateitį, kurioje Britanija prie nenumaldomai kintančio pasaulio – pasaulio, kuriam nebereikės įkvėpimo ieškoti Europoje, – prisijungs iš naujo.

Britanija – svarbus Azijos ekonomikos veiksnys

Šimtmečio klausimas – kokiais gi ryšiais susisaistys Europa su Azija? Kalbant apie šiuos ryšius, B. Macaeso nuomone, Jungtinė Karalystė galėtų tapti viena svarbiausių jungčių, padėsiančių užtikrinti superžemyno vientisumą. Turint galvoje, kiek daug imigrantų į Britaniją yra atvykę iš Pietų Azijos ir Honkongo, lai britai glaudžiau susigyvena su migrantų bendruomenėmis.

Kaip jau parodė to paties Honkongo atvejis, niekas nesugeba geriau pasinaudoti ekonominėmis galimybėmis didelėse, sparčiai augančiose, kunkuliuojančiose ekonomikose negu tie, kurie palieka jas sau už nugaros. Britanija gali tapti ekonominio augimo veiksniu Indijoje, Indonezijoje ir kitur Azijoje – ir iš to pati turėti nemažos naudos. Bendromis jėgomis su Japonija ji galėtų plėtoti itin produktyvią partnerystę robotikos, dirbtinio intelekto ir savaeigių automobilių inžinerijos srityse.

Antra, lai britai su kaupu išnaudoja savo pajėgumą paslaugų, visų pirma – finansinių, srityje. Artėja akimirka, kuomet Vokietijai ir Kinijai teks išsiaiškinti tarpusavyje, kuri iš jų stovės būsimos technologinės revoliucijos priešakyje, o štai Britanija savo rankose turės auksinį svertą, kurio Azijos milžinai dar ilgai stokos: pažangiausias paslaugas ir finansus. Tai britams ne tik suteiks pranašumo Kinijos atžvilgiu, bet ir atvers begalines bendradarbiavimo ir prekybos galimybes, pradedant klausimu, kaip geriausia finansuoti ir kontroliuoti masyvią Kinijos infrastruktūrą ir plėtros investicijas.

Tiltas tarp dviejų žemynų

Pasitraukimas iš Europos Sąjungos britams suteikia naujos laisvės, įsitikinęs rašinio autorius. Taigi Jungtinei Karalystei būtų pravartu kiek nuodugniau – ir rimčiau – pamąstyti, kaip derėtų ja pasinaudoti. Nebeturėdama jokių įsipareigojimų nei vienai iš pusių, ji gali veikti kaip savotiška tarpininkė. Būdama už bendrosios rinkos ribų, Britanija gali pasikoreguoti savas taisykles ir nuostatas taip, kad jos būtų palankios siekti šio tikslo. Prireikus ji gali nuspręsti užimti poziciją tarp Europos Sąjungos ir Azijos milžinų – ir išlošti iš abiejų. Ji gali būti atviresnė didelių neramumų kamuojamo pasaulio patirčiai. Būdama tokia maža, ji bus priversta iš jos mokytis. Trumpai tariant, Britanija gali tapti tiltu tarp Europos ir Azijos. Ji gali tapti fundamentalios infrastruktūros, jungiančios du vienas nuo kito nutolusius superžemyno galus, dalimi.

Išstojusi iš ES, Britanija, ko gero, stengtųsi elgtis taip, kaip savo laiku elgėsi Singapūras: prieigą prie atokių Malaizijos regionų jam pavyko sparčiai pakeisti investicijų ir prekybos ryšiais su tolimesnėmis rinkomis. Kaip kad Singapūras tapo Azijos šalimi, palaikančia gerokai glaudesnius santykius su Europa ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis negu su savo azijinėmis kaimynėmis, taip Britanija galėtų vos per porą dešimtmečių smarkiai išplėtoti saitus su keturiomis iš penkių didžiausių XXI amžiaus ekonomikų: Kinija, Japonija, Indija ir Indonezija.

Ar nauja Eurazijos sostinė bus įsikūrusi ant Temzės krantų? Šaliai, labiausiai prisidėjusiai prie europinių idėjų sklaidos Azijoje, tapus naująja Azijos idėjų įgyvendinimo Europoje globėja, tokia Europos istorijos pabaiga, pasak B. Macaeso, gal būtų ir visai racionali.