Praėjus 14-ai metų nuo popiežiaus Jono Pauliaus II vizito į Kubą, šalyje įvyko tam tikrų permainų. Ryškiausia jų – privačios prekybos suklestėjimas.

Prekyba namais vyksta gatvėje

Havanos centre ant medžio priklijuotas ranka rašytas skelbimas: "Didelis namas – 40 tūkst. dolerių, mažas namas – 10 tūkst. dolerių." Senose skelbimų lentose savo paslaugas reklamuoja nuošalių gatvelių picerijos, siuvėjai ir statybininkai.

Šiemet įsigaliojęs naujasis įstatymas leido Kubos gyventojams prekiauti nuosavybe atviroje rinkoje. Todėl būsto savininkai kiekvieną šeštadienį vaikšto pirmyn ir atgal gražiu medžiais apsodintu bulvaru pirkdami, parduodami ir mainydami namus bei butus.

Nekilnojamojo turto verslas kubiečiams yra naujovė, o įstatymai draudžia agentų veiklą, todėl paprasti gyventojai priversti sandorių ieškoti tiesiog gatvėje. Jie kabina skelbimus ant medžių arba pasikabinę sau ant kaklo vaikštinėja gatvėmis, užmezga pokalbį su galimais pirkėjais.

Nori keliauti į užsienį

Rinka išryškino ir kitą pokytį po pastarojo popiežiaus vizito Kuboje – namų būklė labai suprastėjo. Vienuose jų pavojinga gyventi, kiti tiesiog griūva akyse. Didelės šeimos priverstos glaustis purvinuose vieno kambario butuose, kuriuose trūksta būtiniausių patogumų.

Kubos valdžia kaltina Jungtinių Valstijų skirtą prekybos embargą, o Vašingtonas – nepasiteisinusį socialistinės valstybės modelį.

Paprastai kubiečiai atsargiai žiūri į užsieniečius ir vengia kalbėtis su užsienio žurnalistais gatvėje. Bet kol du Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC korespondentai Havanos centre stebėjo gatvės prekybą nekilnojamuoju turtu, prie jų priėjo ir užkalbino du žmonės.

Vienas pasiguodė dėl vandens, elektros ir darbo stygiaus. Jis palydėjo užsieniečius į atokesnę gatvelę, norėdamas parodyti skurdą, su kuriuo susiduria daugelis kubiečių.

"Vyriausybė nieko nedaro mums. Aš net negaliu nusipirkti pakankamai maisto", – teigė vyras.

Kitas vyriškis papasakojo, kad yra valstybės tarnautojas ir prisiduria prie atlyginimo padėdamas kaimynui parduoti namą. Jis giria nauja tvarką ir nekantriai laukia, kad būtų panaikintas draudimas keliauti į užsienį.

"Jūs galite lankytis mūsų šalyje, o kodėl aš negaliu nuvykti aplankyti Anglijos?" – retoriškai klausė kubietis.

Dėl šalies negandų jis kaltino didžiąją Kubos kaimynę bei blokadą ir sakė laukiantis tolesnių pokyčių ekonomikoje, bet ne politinėje sistemoje.

Partiniai katalikai

Daugeliui kubiečių kasdieniai žemiški reikalai ir poreikiai rūpi labiau nei Dievas ir religija. Bet jie džiaugiasi atvykus popiežiui Benediktui XVI ir tikisi, kad jo vizitas paskatins daugiau permainų.

Vatikanas ragina Kubą imtis permainų ir stiprina ryšius su Kubos bažnyčia.

Tris dešimtmečius po revoliucijos Kuba buvo ateistinė valstybė, katalikai buvo persekiojami ir verčiami bėgti iš šalies. Šiandien valdžia garantuoja išpažinimo laisvę, ir katalikas gali turėti Komunistų partijos bilietą.

Kubos Bažnyčia vartoja terminą "tropinis komunizmas", taip akcentuoja skirtumą tarp ateistinės Sovietų Sąjungos doktrinos ir Kubos pasaulietinės sistemos.

"Anksčiau kiekvienam buvo kalama į galvą, kad jis yra ateistas, nors tai prieštaravo Kubos kultūrai, – sakė Kubos vyskupų konferencijos atstovas monsinjoras Juanas de Diosas. – Laimei, valdžia suprato, kad tikėjimas ne trukdo būti geru žmogumi, o, atvirkščiai, padeda. Todėl santykiai su valdžia šiandien gerokai stabilesni."

Atsargūs Vatikano raginimai

Bet Kubos bažnyčia šiandien sulaukia daug kritikos dėl glaudžių ryšių su vyriausybe.

750 aktyvistai atsiuntė popiežiui Benediktui XVI laišką, kuriame teigė, kad jo vizitas taps signalu engėjams, jog jie gali toliau daryti, ką nori, ir kad Bažnyčia tam neprieštarauja.

Vatikanas tvirtina, kad popiežiaus vizitas nėra politinis ir kad popiežius neturi galimybių susitikti su Kubos disidentais.

Bet pradėjęs kelionę po Lotynų Ameriką Benediktas XVI paragino Kubą gerbti sąžinės laisvę. Jis pareiškė: "Marksizmo ideologija nebeatitinka šiuolaikinių realijų."

Popiežiaus kalbas apie naujus visuomenės modelius apžvalgininkai įvertino kaip beveik neužslėptą raginimą imtis tolesnių reformų.

"Katalikų bažnyčia nėra nei vyriausybės, nei disidentų pusėje. Ji yra žmonių pusėje", – tikino monsinjoras J.de Diosas.