„Galvoju apie Stambulą. Galvoju apie Hagia Sophia. Ir mane slegia skausmas“, – sekmadienį po vidurdienio maldos sakė popiežius.

Tai pirmoji Vatikano reakcija į tarptautinės kritikos sulaukusį Turkijos sprendimą. Vatikano laikraštis „Osservatore Romano“ šeštadienį citavo įvairių šalių reakciją, bet nieko nekomentavo.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), per savo vadovavimą priėmęs nemažai sprendimų, mažinančių jo šalies, kurios dauguma gyventojų yra musulmonai, sekuliarumą, penktadienį paskelbė, kad nuo liepos 24-osios į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame Bizantijos laikų statinyje bus atnaujintos musulmonų pamaldos.

Šeštajame šimtmetyje tuomečiame Konstantinopolyje pastatytas soboras, tapęs pirmąja krikščionių katedra Romos imperijoje, pritraukia daug turistų iš viso pasaulio. Muziejaus statusą jis turėjo nuo 1935 metų ir buvo atviras bet kokį tikėjimą išpažįstantiems žmonėms, kaip buvo numatyta šiuolaikinės Turkijos įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko (Mustafos Kemalio Atatiurko) sprendimu, tapusiu viena iš svarbių sekuliaraus pobūdžio reformų.

Švč. Išminties katedra buvo paversta mečete, kai Konstantinopolį 1453 metais užkariavo Osmanų imperija.

Penktadienį Turkijos aukščiausioji administracinio teismo institucija panaikino 1934 metų vyriausybės sprendimą paversti soborą muziejumi ir nutarė, kad Hagia Sophia vėl turi būti atverta musulmonų maldininkams.