Ceremonija Apaštališkųjų rūmų popiežiaus Klemenso salėje, kai popiežius pagerbė popiežių emeritą kunigystės 65 metų sukakties proga, iš dalies pasitarnavo kaip tęstinumo nuo Benedikto XVI iki Pranciškaus pademonstravimas, kai kuriems konservatoriams nepaliaujant ilgėtis tradiciškesnio Benedikto XVI popiežiavimo.

Pranciškus pakvietė visą Vatikano Kuriją – biurokratiją – paminėti Benedikto XV metinių ir prelatai nepraleido retos progos susitikti iškart su abiem baltai vilkinčiais Bažnyčios vyrais.

Nors vadovavo Pranciškus, daugiausia dėmesio sulaukė Benediktas XVI, kuris paskaitė improvizuotą teologijos minipaskaitą su graikiškais ir lotyniškais intarpais, pademonstravusią, kad šio 89 metų vokiečių teologo protas tebėra šviesus.

Savo kalboje Benediktas XVI padėkojo Pranciškui, kad jis leido jam nugyventi paskutinius metus apsuptam Vatikano sodų grožio. Čia, sakė popiežius emeritas, jis jaučiasi „apsaugotas“.

„Ačiū, Šventasis Tėve, už jūsų gerumą, kuris nuo pirmosios akimirkos po jūsų išrinkimo smelkėsi į kiekvieną mano gyvenimo dieną, – sakė Benediktas XVI, kuris kalbėjo be užrašų. – Mes viliamės, kad jūs galėsite eiti į priekį su visais mumis šiuo dieviškojo gailestingumo keliu, rodydamas mums Jėzaus kelią Dievo link.“

Benedikto XVI pasitikėjimo deklaravimas galėtų padėti nuslopinti konservatorių kritiką dėl dabartinio popiežiaus laisviau traktuojamos teologijos, dėmesio liturgijai stokos ir didesnio gailestingumo, o ne moralės, akcentavimo.

Per antradienio ceremoniją Pranciškus į Klemenso salę įžengė plojant susirinkusiems kardinolams ir iškart nuėjo apkabinti Benedikto XVI, kuris atsistojo ir pagarbos vardan nusiėmė savo baltą kepuraitę. Vėliau per ceremoniją jie dar kelis kartus apsikabino.

Benediktas XVI dėmesingai klausėsi, kai Pranciškus kreipėsi į jį „Jūsų Šventenybe“, gyrė 65-erius jo tarnystės Bažnyčiai metus ir pasakė, kad jo sprendimas atsistatydinti bei gyventi tylios maldos gyvenimą mažame vienuolyne Vatikano soduose buvo labai „pranciškoniškas“ dalykas.

„(Tas vienuolynas) nė kiek neprimena tų užmirštų kampelių, kuriuose šiandienos „išmetimo kultūra“ yra linkusi palikti tuos, kas su amžiumi praranda savo jėgą, – sakė Pranciškus. – Visiškai priešingai!“

Šis vienuolynas, sakė popiežius, yra panašus į Porciunkulę – mažytę Švč. Angelų Marijos bažnytėlę Asyžiuje, kur šv. Pranciškus įsteigė savo ordiną ir paskui praleido paskutines gyvenimo dienas.