Popiežius Pranciškus šeštadienį pirmąkart paskyrė 19 naujų kardinolų; per šią iškilmingą ceremoniją Vatikane netikėtai viešumoje pasirodė atsistatydinęs pirmtakas Benediktas XVI.

Šv.Petro bazilikoje naujiesiems „Bažnyčios kunigaikščiams“ buvo įteiktos kardinolo insignijos – purpuriniai biretai (kampuotos kepuraitės) ir auksiniai žiedai. Devyni iš jų yra Pietų Amerikos, Afrikos ir Azijos atstovai; tai, anot Vatikano apžvalgininkų, turėtų paneigti nuomonę, kad kardinolais skiriama neproporcingai daug europiečių.

Pontifikas emeritas, pernai metais tapęs pirmuoju nuo viduramžių atsistatydinusiu Katalikų Bažnyčios vadovu, sėdėjo tarp kardinolų bazilikos suolų pirmojoje eilėje.

86 metų Benediktas emeritas atrodė linksmai nusiteikęs, vilkėdamas baltus popiežiaus drabužius tarp raudonai apsirengusių naujųjų kardinolų. Ceremonijos pradžioje jis apsikabino su Pranciškumi, o jai pasibaigus – šiltai paspaudė ranką savo įpėdiniui.

16 naujųjų kardinolų yra jaunesni negu 80 metų, todėl prireikus jie galėtų dalyvauti naują popiežių renkančioje uždaroje konklavoje.

Argentinietis pontifikas, griežtai kritikuojantis ekonominę nelygybę, daug dėmesio skiria besivystančiam pasauliui; tai rodo ir faktas, kad pusė naujai skiriamų prelatų yra ne europiečiai: penki jų kilę ir Pietų Amerikos, du – iš Afrikos, dar du – iš Azijos.

Pranciškus, vilkėjęs dramblio kaulo spalvos mantiją, išsiuvinėtą auksu, paragino naujuosius kardinolus būti „taikdariais, kuri taiką mūsų viltimis ir maldomis“.

BAŽNYČIAI REIKALINGA DRĄSA

„Pasakysiu jums, ko reikia Bažnyčiai: jai reikia jūsų, jūsų bendradarbiavimo ir dar labiau – jūsų bendravimo. Bažnyčiai reikia jūsų drąsos“, – aiškino pontifikas.

77 metų popiežius ragino naujuosius kardinolus demonstruoti „užuojautą, ypač šiuo skausmo ir kentėjimų metu daugybėje šalių visame pasaulyje“.

Pranciškus siekia stiprinti tikėjimą besivystančiose šalyse ir sustabdyti praktikuojančių tikinčiųjų mažėjimą Europoje, kuri yra Katalikų Bažnyčios tradicinė tvirtovė.

Pirmasis per beveik 1 300 metų ne iš Europos kilęs popiežius paskyrė kardinolais Buenos Airių, Rio de Žaneiro, Čilės Santjago, Managvos ir Haičio Kė arkivyskupus.

66 metų Aurelio Poli (Aurelijus Polis) Buenos Airių arkivyskupo postą perėmė iš Pranciškaus, kuris anksčiau dažnai laikydavo Argentinos sostinės lūšnynų rajonus, kol beveik prieš metus buvo išrinktas popiežiumi.

55 metų Chibly Langlois (Šibli Langlua) taps pirmuoju kardinolu, kilusiu iš Haičio – vienos skurdžiausių pasaulyje valstybių.

Kaip rašo Vatikano apžvalgininkas Johnas Allenas (Džonas Alenas), Pranciškus rodo itin didelį dėmesį Bažnyčios periferijai, pasirinkdamas Haičio atstovą iš regiono, turinčio tris katalikybės tvirtoves: Kubą, Puerto Riką ir Dominikos Respubliką.

„Kardinolais elektoriais“, turinčiais teisę rinkti naują popiežių, taip pat tapo du afrikiečiai: Burkina Faso sostinės Vagadugu ir Dramblio Kaulo Kranto miesto Abidžano arkivyskupai. Tuo tarpu Azijai atstovauja Filipinų Kotaboto ir Pietų Korėjos Seulo arkivyskupijų vadovai.

Popiežiaus pasirinkimas atspindi jo troškimą, kad Bažnyčia sutelktų dėmesį į savo ganytojišką misiją. Daugumai jo pasirinktų lyderių yra daugiau tekę spręsti problemas, kylančias jų vietos bendruomenėms, o ne vadovauti Bažnyčios administraciniam aparatui.

Tik keturi naujieji kardinolai yra Romos Kurijos – Vatikano vyriausybės – nariai, tarp kurių minimas 58 metų italas Pietro Parolinas (Pietras Parolinas), naujasis valstybės sekretorius, ir 66 metų vokietis Gerhardas Muelleris (Gerhardas Miuleris), vadovaujantis Tikėjimo doktrinos kongregacijai.

Kitas iškilus šios grupės narys yra 68 metų britas Vincentas Nicholsas (Vinsentas Nikolsas), Vestminsterio arkivyskupas, neretai lyginimas su popiežiumi Pranciškumi dėl savo pasišventimo ginti atstumtuosius.

Likus savaitei iki ceremonijos Vatikane, jis įsikišo į Didžiosios Britanijos politiką, smerkdamas planus sumažinti socialines išmokas. V.Nicholsas taip pat pagarsėjo 2010 metais, kai sudrebino konservatyviuosius Bažnyčios sluoksnius, gindamas Londone aukojamas mišias už homoseksualius ir lytį pakeitusius katalikus.

Kartu su V.Nicholsu kardinolu buvo paskirtas 56 metų Kvebeko arkivyskupas Gerald'is Lacroix (Žeralis Lakrua), tapęs vienu jauniausių elektorių.

Vyriausiu „naujuoju kunigaikščiu“ tapo 98 metų Lorisas Francesco Capovilla (Lorisas Frančeskas Kapovila), buvęs velionio popiežiaus Jono XXIII sekretorius. Šis trapios sveikatos dvasininkas nedalyvavo ceremonijoje Vatikane – raudonas biretas jam tikriausiai bus įteiktas namuose.