Popiežius Pranciškus trečiadienį iš pareigų atleido keturis iš penkių Vatikano banko kardinolų, pertvarkydamas šią iš savo pirmtako paveldėtą bažnytinę finansinę instituciją.

Taip popiežius ėmėsi banko, dėl kurio Šventasis Sostas dažnai susilaukdavo kritikos ir kurį pontifikas pažadėjo reformuoti arba uždaryti.

Šie keturi kardinolai buvo atleisti vos po vienuolikos mėnesių nuo jų penkerių metų termino Komisijoje pradžios – dar prie buvusio praėjusį vasarį atsistatydinusio popiežiaus Benedikto.

Šių pakeitimų popiežius Pranciškus ėmėsi baigiantis jo pirmiesiems pontifikato metams, išsiskyrusiems taupumu ir saikingumu, kuriuos atspindi jo sprendimas iškeisti prabangius popiežiškuosius apartamentus į kuklesnius kambarius.

Naujojoje banko komandoje dirbs du kardinolai – Toronto Christopheris Collinsas (Kristoferis Kolinsas) ir Vienos Christophas Schoenbornas (Kristofas Šoenbornas) – iš gana turtingų vyskupijų, vykdžiusių plataus masto finansines operacijas.

Kiti du bus Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas), kuris kitą mėnesį bus pakeltas į kardinolus, ir Santosas Abrilas y Castillo (Santosas Abrilas Kastiljas) – Romoje įsikūręs ispanas, artimas popiežiaus draugas.

Vienintelis likęs senosios komandos narys bus prancūzų kardinolas Jeanas-Louis Tauranas (Žanas Luji Toranas).

Tarp keturių atleistų kardinolų yra buvęs valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone (Tarčizijus Bertonė).

Komentatoriai ir kai kurie Bažnyčios pareigūnai kaltino jį nepakankama reikalų priežiūra, dėl kurios kilo virtinė skandalų per Benedikto XVI popiežystę; vienas jų susijęs su asmeninių popiežiaus dokumentų paviešinimu, kurį padarė Benedikto liokajus.

T.Bertone gynėsi sakydamas, kad tapo „anoniminių kaltinimų ir gandų skleidimo“ auka.

Kardinolas Domenico Calcagno (Domenikas Kalganja), vadovavęs kitam Vatikano finansų padaliniui, kurį Italijos magistratai įtaria finansiniai pažeidimais ir dėl kurio Vatikanas užsakė išorinį auditą, taip pat atleistas.

Pranciškus neatmeta ir šio banko vadinamo Religinių darbų institutu (IOR) uždarymo galimybės, jeigu nepavyktų jo reformuoti.