Švedų medicinos seselė Mary Elizabeth Hesselblad (Marija Elzbieta Heselblad), kuri atsivertė į katalikybę ir per Holokaustą padėjo dešimtims žydų, į altoriaus garbę buvo pakelta per ceremoniją Šv. Petro aikštėje, keli mėnesiai prieš numatomą popiežiaus vizitą daugiausia pasaulietiškoje Švedijoje.

Ją palaimintąja paskelbė šv. popiežius Jonas Paulius II 2000 metais, po 30 metų trukusios kampanijos. M.E.Hesselblad yra tik antra kanonizuota švedė po šv. Brigitos Švedės, kuri buvo kanonizuota prieš 625 metus.

Pranciškus M.E.Hesselblad ir Marijonų kongregacijos steigėją Stanislawą Papczynskį (Stanislovą Papčynskį) per kanonizacijos mišias pavadino „pavyzdiniais prisikėlimo paslapties liudininkais“.

Sekmadienio kanonizacijos mišias Šv. Petro aikštėje drauge su popiežiumi koncelebravo Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislawas Dziwiszas (Stanizlavas Dzivišas) ir Stokholmo vyskupas Andersas Arborelius (Andersas Arborelijus).

Popiežiui perskaičius skelbimo šventaisiais formulę prie altoriaus buvo atneštos, išstatytos ir pagarbintos dviejų šventųjų relikvijos.

Ceremonijoje dalyvavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) su žmona Agata Kornhauser-Duda (Agata Kornhauzer-Duda).

Sekmadienio ceremonijoje taip pat dalyvavo Švedijos kultūros ministrė Alice Bah-Kuhnke (Alis Ba-Kunkė) ir daugiau kaip 250 švedų maldininkų.

Skatino taiką tarp katalikų ir nekatalikų

M.E.Hesselblad gimė 1870 metais, 13 vaikų turėjusioje liuteronų šeimoje Švedijoje, paauglystėje emigravo į JAV ieškodama geresnių ekonominių galimybių.

Dirbdama slaugytoja Niujorke ji 1902 metais atsivertė į katalikų tikėjimą, o po poros metų išvyko į Romą, 1911 metais atkūrė 1391 metais kanonizuotos Šv. Brigitos įkurtą ordiną. Po dešimtmečio M.E.Hesselblad sugrąžino ordiną į Švediją, siekdama suvienyti visus krikščionis ir įkvėpti naują gyvybę ordinui bei po reformacijos susilpnėjusiai religijai.

Ji skatino taiką tarp katalikų ir nekatalikų, stengėsi pastūmėti kitus krikščionis ir nekrikščionis Katalikų Bažnyčios link.

Antrojo Pasaulinio karo metais ji Romoje padėjo paslėpti daugiau kaip 60 žydų – slėpė šeimas, tarp jų Piperno-Sedų (Pipernų-Sedų) šeimų narius, vienuolyne Romoje, kurio vyresnioji ji buvo nuo 1943 metų gruodžio iki sostinės išvadavimo 1944 metų birželio 4 dieną.

Izraelio Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“ 2004-aisiais paskelbė ją Pasaulio tautų teisuole. Šis apdovanojimas skiriamas nežydams, kurie Holokausto metu padėjo žydams.

Motina Elzbieta mirė 1957 metais Romoje, būdama 87 metų amžiaus.

Pranciškus Švedijoje, kur gyvena vos 150 tūkst. katalikų, turi lankytis spalio 31-lapkričio 1 dienomis, liuteronų reformacijos 500 metų jubiliejaus, kuris bus minimas 2017-aisiais, proga.

„Propagavo gailestingumą“

Janas Papczynskis gimė 1631 metais Podegrodzų kaime Pietų Lenkijoje, kalvio šeimoje, turėjo brolį ir šešias seseris. Jis tapo vienuoliu, pasivadino Jėzaus Marijos Stanislovu ir rėmė ligonines bei prieglaudas neturtingiesiems, rūpinosi ligoniais.

Jaunystėje jis pats rimtai sirgo ir prašydavo išmaldos gatvėse.

„Papczynski propagavo gailestingumą ir skatino žmones daryti gailestingumo darbus“, – sakoma vienos Lenkijos vyskupijos interneto svetainėje.

Jo veiklą vainikavo Marijonų kongregacijos, kuri propagavo Švč. Mergelės Marijos kultą, įsteigimas. Jis mirė 1701 metais.

Jėzaus Marijos Stanislovą palaimintuoju paskelbė popiežius Benediktas XVI 2007 metais.