Popiežius Pranciškus antradienį lankydamasis Europos institucijose Strasbūre ragino „pasenusią“ Europą įveikti ekonomines krizes bei kylantį nacionalizmą ir atgauti pasaulinio lyderio vaidmenį.

Sakydamas kalbą Europos Parlamentui argentiniečių pontifikas taip pat ragino Europos Sąjungą (ES) padėti migrantams, bėgantiems iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, ir neleisti Viduržemio jūrai tapti „didžiulėmis kapinėmis“.

Tai antras popiežiškasis vizitas Strasbūre, kuriame pirmasis 1988 metais apsilankė Jonas Paulius II. Tačiau šiame Prancūzijos mieste Pranciškaus pirmtakas lankėsi baigiantis Šaltajam karui, o Pranciškus stoja prieš pasaulietiškesnį ir euroskeptiškesnį žemyną, kurį skaldo nesutarimai ir nuogąstavimai dėl ekonomikos.

„Europa atrodo sudaranti įspūdį, kad yra šiek tiek pasenusi ir išvargusi, vis mažiau besijaučianti protagonistu pasaulyje, kuris dažnai vertina ją abejingai“, – europarlamentarams sakė 77 metų pontifikas.

„Susiduriame su visuotiniu pavargimo ir senėjimo, Europos, kuri dabar yra „senelė“, nebevaisinga ir nebegyvybinga, įspūdžiu“, – sakė jis.

Popiežius pridūrė: „Atėjo laikas mums atsisakyti Europos, kuri yra baiminga ir egoistiška, idėjos, kad atgaivintume ir paskatintume lyderystės Europą“.

Visame Strasbūre popiežiaus vizito proga skambėjo katalikų bažnyčių, tarp jų – istorinės katedros miesto centre, varpai. Prie katedros šimtai tikinčiųjų pontifiko kalbas stebėjo įrengtuose didžiuliuose ekranuose.

Tačiau bendrauti su miniomis mėgstantis Pranciškus šįkart priėmė sau neįprastą sprendimą palikti „papamobilį“ ir per keturias valandas truksiančią kelionę, kuri bus trumpiausias visų popiežių užsienio vizitas, savo laiką skirti kalboms Europos Parlamente ir Europos Taryboje.

Atvykęs į didžiulį Europos Parlamento pastatą iš stiklo ir plieno, Pranciškus stovėjo šalia Europos Parlamento pirmininko Martino Schulzo (Martino Šulco) per vėliavos pakėlimo ceremoniją, kariniam orkestrui grojant Europos himną.

Pasaulio 1,2 mlrd. katalikų lyderis taip pat trumpam susitiko su darbą baigiančiu Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy (Hermanu Van Rompėjumi) ir naujuoju Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu).

Saugumas buvo sustiprintas visame Strasbūre, ant Europos Parlamento pastatų stogų budi snaiperiai, prieš popiežiaus atvykimą rajoną armija patikrino su dresuotais šunimis.

„Tai bus svarbi diena“, – lėktuve pakeliui į Strasbūrą žurnalistams sakė popiežius, kuris atrodė išblyškęs ir pavargęs, bet – ramus.

Nuo Jono Pauliaus II apsilankymo Strasbūre 1988-aisiais klimatas smarkiai pasikeitė ir Vatikano stebėtojai sako, jog Pranciškus turi labiau stengtis, kad jo balsas vis pasaulietiškesniame žemyne būtų išgirstas.

Savo kalboje Pranciškus pakartojo ankstesnius perspėjimus Europai, tokiu metu, kai didėja radikalizacija, ypač – tarp nusivylusių jaunesnės kartos atstovų, ir rasizmas – tokiose šalyse, kurioms smarkiai smogė ekonomikos krizė.

Popiežius ypač akcentavo klausimą dėl migrantų, kurių daugiau kaip 3,2 tūkst. žuvo, šiemet bandydami pabėgti nuo konfliktų Sirijoje, Irake ir Afrikoje.

„Reikia vieningo atsako į migracijos klausimą. Negalime leisti, kad Viduržemio jūra taptų didžiulėmis kapinėmis! Laiveliai, kasdien pasiekiantys Europos krantus, yra pilni vyrų ir moterų, kuriems reikia priėmimo ir pagalbos“, – pabrėžė jis, sakydamas kalbą Europos Parlamente.

Jo vizitas provokavo protestus kai kuriuose sluoksniuose, tarp jų – „Femen“ aktyvistės pirmadienio akciją, kai ji nuogomis krūtimis užlipo ant altoriaus Strasbūro katedroje. Kritikai pyko dėl Europos Parlamento pirmininko M.Schulzo sprendimo pakviesti religinį lyderį sakyti kalbos pasaulietiškai institucijai.

Sutikdamas popiežių M.Schulzas europarlamentarams sakė, kad jo vizitas yra svarbus tokiu metu, kai ekonominė krizė sukėlė „didžiulį pasitikėjimo Europos institucijomis praradimą“.

Pranciškus ragino labiau kovoti su jaunimo nedarbu, kuris žemyne yra vidutiniškai 21,6 proc., ir rūpintis tais, kurie bėga iš karo zonų ir nuo persekiojimo, taip pat – pagyvenusiais žmonėmis.

Popiežius taip pat kalbėjo apie tokius opius klausimus kaip abortai ir eutanazija, po pastaruoju metu priimtų įstatymų pakeitimų Europos šalyse virtinės.