„Prašiau paleisti Aung San Suu Kyi ir Romoje susitikau su jos sūnumi. Pasiūliau Vatikanui suteikti jai prieglobstį mūsų teritorijoje“, – nurodė pontifikas.

Dienraštyje „Corriere della Sera“ išspausdintame italų kunigo Antonio Spadaro straipsnyje pateikiamos ištraukos iš privačių popiežiaus susitikimų, vykusių rugsėjo 2–13 dienomis jam lankantis Indonezijoje, Rytų Timore ir Singapūre.

„Šiandien negalime tylėti dėl padėties Mianmare. Privalome kažką daryti“, – cituojamas popiežius.

„Jūsų šalies ateitis turėtų būti taika, pagrįsta pagarba kiekvieno žmogaus orumui ir teisėms bei pagarba demokratinei sistemai, leidžiančiai kiekvienam prisidėti prie bendros gerovės kūrimo“, – sakė jis Azijos jėzuitams.

78-erių Aung San Suu Kyi atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą nuteisus ją dėl virtinės kaltinimų – nuo korupcijos iki COVID-19 pandemijos metu galiojusių taisyklių pažeidimo.

2015 metais jos vadovaujama Nacionalinė lyga už demokratiją (NLD) laimėjo pirmuosius Mianmaro demokratinius rinkimus per daugiau nei du dešimtmečius.

2021-ųjų vasario mėnesį per žaibišką perversmą Mianmaro kariuomenė nuvertė Aung San Suu Kyi vyriausybę ir perėmė valdžią ir sulaikė ją. Vietos žiniasklaida pranešė, kad sulaikymo metu ji skundėsi sveikatos sutrikimais.

1991-ųjų Nobelio taikos premijos laureatė kadaise buvo laikoma pavyzdžiu žmogaus teisių gynybos srityje.

Tačiau 2017-asiais ji prarado tarptautinių rėmėjų palankumą po to, kai buvo apkaltinta nesiėmusi veiksmų, kad sustabdytų kariuomenę, persekiojančią šalies musulmonų rohinjų mažumą.

Į kaimyninį Bangladešą pasitraukę rohinjų pabėgėliai teigė, kad dėl šių veiksmų atliekamas Jungtinių Tautų genocido tyrimas, tačiau persekiojimas tęsiasi.

Be to, nuo perversmo 2021-aisiais daugiausia budistinį Mianmarą krečia neramumai: chunta kovoja tiek su etninėmis sukilėlių grupėmis, tiek su naujomis prodemokratinėmis jėgomis.