Šalyje, kur išsikeroję nusikalstamumas, skurdas ir korupcija, R.Duterte žadėjo rinkėjams begalę greitų sprendimų, kurie, daugelio analitikų nuomone, taip ir liks tušti pažadai. Vienas pagrindinių jo kampanijos pažadų buvo per šešis mėnesius visiškai išnaikinti nusikalstamumą.

Storžieviškos tirados tik dar labiau padidino jo greitų sprendimų ekonomikai ir visuomenei patrauklumą, kai kuriais atžvilgiais primindamos itin supaprastintus pretendento į JAV prezidentus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šūkius.

Europoje su nusistovėjusiomis pažiūromis kovojantys politikai mėgaujasi antiimigracine retorika ir naudojasi rinkėjų nerimu dėl didėjančio nedarbo ir elito, kuris jų nuomone, prarado ryšį su jais.

„Žmonės nori kažkokių pokyčių. Jie nori atsisveikinti su praeitimi. Jie yra suirzę, supykę“, – sakė Earlas Parreno (Erlas Parenas) iš Maniloje įsikūrusio Politinių ir ekonominių reformų instituto.

„Jie nori kažko kaip Duterte, kuris žada, kad viskas bus išspręsta per tris-šešis mėnesius“, – sakė jis.

R.Duterte pergalė prieš administracijos kandidatą Marą Roxasą (Mar ą Roksas ą) buvo pagrįsta labai supaprastintu brutalumu.

71 metų R.Duterte žadėjo išgyvendinti nusikalstamumą nurodymu saugumo pajėgoms išžudyti dešimtis tūkstančių įtariamų nusikaltėlių, o paskui suteikti sau malonę, jei būtų nuteistas už masinį žudymą.

Nors valdant prezidentui Benigno Aquino ( Beninjui Akinui) šalies ekonomika šešerius metus stabiliai augo, vienas iš keturių filipiniečių gyvena už mažiau nei 1,3 dolerio (1,14 euro) per dieną, o didžiulė atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų dar labiau padidėjo.

„Žmonės nori permainų. Jie su džiaugsmu rizikuoja, kad gautų tas permainas“, – sakė E.Parreno.

„Ar tos permainos bus į gera, ar į bloga, nesvarbu. Jie nori naujos platformos, net jei nežino, kas po to“, – pridūrė jis.

Spalvingas

Net tokioje šalyje, kur netrūko prieštaringai vertinamų prezidentų – diktatorių ir kino žvaigždžių – R.Duterte rinkimų kampanija buvo laikoma spalvinga.

Šalininkai džiaugėsi savo kandidato ryžtu kalbėti labai jau nevyniojant žodžių į vatą, pavyzdžiui, kaip tada, kai jis pavadino popiežių „kekšės sūnumi“ ir juokavo apie misionierės australės išžaginimą.

Brutalus jo iškilimas primena D.Trumpo, tikėtino JAV Respublikonų partijos kandidato į prezidentus, iškilimą.

JAV nekilnojamojo turto magnatas panašiai svaidėsi įžeidimais ir su pasimėgavimu plūdosi per mitingus, kurie kartais balansuodavo ant isterijos ribos.

D.Trumpas, kuris kaip ir R.Duterte, buvo lyginamas su Adolfu Hitleriu, nuolat sulaukia kaltinimų demagogija ir populizmu.

„Demagogai neramina rinkėjų racionaliu rizikos vertinimu, kaip yra linkę daryti pagrindinės srovės politikai, – anksčiau šiais metais theconversation.com rašė Konektikuto universiteto antropologijos profesorius Richardas Ashby Wilsonas (Ričardas Ešbis Vilsonas). – Vietoje to jie išpučia esamas grėsmes, naudojasi buvimo aukomis naratyvu ir sėja neviltį“.

R.Duterte didžiausią dėmesį skyrė nusikaltėliams, o D.Trumpas nusitaikė į musulmonus ir meksikiečius.

Jis grasino pastatyti tvorą palei pietinę JAV sieną, kuri sulaikytų imigrantus, – meksikiečiai D.Trumpo pasaulyje yra žagintojai – ir sako, kad uždraus visiems užsieniečiams musulmonams atvykti į Jungtines Valstijas, kad nebūtų terorizmo grėsmės.

Mažumų vertimas atpirkimo ožiu ne tokią radikalią formą įgyja Europoje, kuri svirduliuoja prislėgta didžiausios po Antrojo pasaulinio karo migrantų krizės.

Geertas Wildersas (Gertas Vildersas) Nyderlanduose, Marine Le Pen (Marin Le Pen) Prancūzijoje ir Nigelas Farage'as (Naidželas Feradžas) Didžiojoje Britanijoje – visi jie daugiau ar mažiau gali džiaugtis rinkimų sėkme palaikydami antiimigracinį nacionalizmą, kuris dar prieš kelerius metus atrodė paliktas Europos praeičiai.

Identiški politikai

Filipinų Politologijos asociacijos prezidentui Francisco Magno (Fransiskui Magnui) šių dienų populistų netolerancija atrodo didinama ir socialinės žiniasklaidos.

Trumpos frazės ir vaizdai, kuriems teikiama pirmenybė socialinėje žiniasklaidoje, „vartojami tam tikram grynumui pabrėžti“, jais viskas padaroma „juoda ar balta: stipru ir silpna, grynumas prieš įtrauktį“, sakė jis AFP Maniloje.

Tai persikelia ir į tribūnas: D.Trumpo ir R.Duterte kalbose pilna nebaigtų sakinių ir nefiltruotų minčių, kuriomis greit šokinėjama nuo vienos temos prie kitos, bet abu jie tvirtina, kad paprasčiausiai kalba, „kaip yra“.

Australijos valstybinio universiteto politologas Ianas McAllisteris (Ajenas Makalisteris) sakė, jog tai atspindi daugelio rinkėjų nusivylimą vienas į kitą kaip du vandens lašai panašiais kandidatais.

„Pastaruosius 10-15 metų vis dažniau matydavome iškilimą tokių (žmonių), kurie vadinami nepolitiškais politikais, žmonių, kurie sako tai, ką galvoja“, – sakė jis.

Nors R.Duterte triumfavo po pirmadienio rinkimų, ekspertai tikisi, kad D.Trumpas JAV prezidento rinkimuose lapkričio mėnesį pralaimės savo varžovei iš Demokratų partijos Hillary Clinton (Hilari Klinton).

Tačiau net jeigu ir laimės, D.Trumpą, kaip ir R.Duterte, tikriausiai apramins kaip tik toji politinė sistema, su kuria jis kovoja, sakė Simonas Tormey (Saimonas Tormis) iš Sidnėjaus universiteto.

„Būti vyriausybėje dažnai panašu į bridimą per sirupą. Iš jų išmušama visa populistinė energija, kai juos trypia teisėti interesai ir politinės biurokratijos tvanas“, – sakė jis.

„Niekur nėra realių pavyzdžių, (kad) politikas populistas padarytų kokius nors radikalius pakeitimus iš vidaus. Arba jų elgesys pasikeičia, arba jie išspiriami lauk“, – pridūrė S.Tormey.