Socialistų partija (PS) gavo 36,65 proc. balsų, o centro dešinės Socialdemokratų partija (PSD) – 27,9 proc. balsų, rodo beveik galutiniai rezultatai, kuriuos paskelbė Vidaus reikalų ministerija.

PS, kuri pastaruosius ketverius metus valdė remiama dviejų mažesnių griežtos kairės partijų, per šiuos rinkimus užsitikrino 106 iš 230 vietų parlamente – daugiau nei dabartinės 86 vietos.

Partijai trūksta tik 10 vietų iki absoliučios daugumos. Keturios vietos dar nepaskirstytos – jos priklausys nuo užsienyje atiduotų balsų.

Portugalijos rinkimų rezultatai yra priešingi centro kairės sėkmės nykimo ir kraštutinių dešiniųjų, populistinių partijų kilimo tendencijai kitur Europoje.

Pirmą kartą į Portugalijos parlamentą pateko naujas kraštutinių dešiniųjų darinys „Chega!“ („Gana!“), bet jis gavo tik vieną vietą.

Rinkėjų aktyvumas buvo tik 54,5 proc. – mažiausias parlamento rinkimams nuo pat šalies sugrįžimo prie demokratijos po dešimtmečius valdžiusios dešiniojo sparno diktatūros nuvertimo 1974 metais.

Dabar svarbiausias klausimas yra, ką 58 metų A. Costa, buvęs Lisabonos meras, pasirinks sąjungininkais.

Po praėjusių rinkimų 2015 metais, kai PS liko antra, A. Costa įtikino komunistus ir Kairės bloką paremti socialistų mažumos vyriausybę. Šį beprecedentį aljansą priešininkai buvo praminę keistenybe.

„Stabilumas būtinas“

Sakydamas pergalės kalbą A. Costa pabrėžė norintis „atnaujinti savo patirtį“ kalbant apie aljansą su radikalia kaire.

„Rinkimai rodo, kad portugalams patinka „keistenybė“, jiems patinka šis politinis sprendimas“, – sakė jis, šalininkams skanduojant „Pergalė!“.

„Stabilumas yra būtinas Portugalijos tarptautiniam patikimumui ir investuotojams pritraukti. PS stengsis surasti sprendimus, kurie užtikrintų šį stabilumą visam parlamentui“, – pridūrė premjeras.

Ir Kairės blokas, gavęs tas pačias 19 vietų, ir komunistai, laimėję 12 vietų – penkiomis mažiau nei per praėjusius rinkimus, sakė, kad nori vėl paremti socialistus.

Sustiprėjusi PS turės daugiau alternatyvų siekdama įstatymų priėmimo parlamente, visuomeninei televizijai RTP sakė politikos analitikas Pedro Nortonas (Pedru Nortunas).

„Tai paskata jiems valdyti vieniems, ieškant ad hoc susitarimų“, o ne formuoti oficialų aljansą, pridūrė jis.

Po sekmadienio rinkimų A. Costa gavo dar vieną potencialią vyriausybės sąjungininkę, nes nauja, jo biudžetus rėmusi gyvūnų teisių gynimo partija PAN gavo 4 vietas parlamente, kuriame iki šiol turėjo vieną vietą.

„Gyventi patogiau“

Portugalijoje, kuriai skaudžiai smogė euro zonos skolų krizė, pernai baigėsi trejus metus trukęs 78 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos periodas, kuriuo šalis turėjo taikyti itin nepopuliarias išlaidų mažinimo priemones, vykdyti ekonomines reformas ir privatizaciją.

2015 metais į valdžią atėjusi A. Costos vyriausybė greit atšaukė kai kurias PSD vadovautos pirmtakės taupymo priemones, pavyzdžiui, valstybinio sektoriaus algų ir pensijų apkarpymus, nors Europoje vykstančiu ekonominiu atsigavimu naudojosi tam, kad toliau tvarkytų šalies finansus.

Vyriausybė siekia, kad biudžeto deficitas šiais metais būtų 0,2 proc. BVP – mažiausias nuo Portugalijos grįžimo prie demokratijos 1974 metais. Ateičiai vyriausybė planuoja perteklinį biudžetą.

Valdant A. Costai Portugalijos ekonomikos augimas buvo didesnis už Europos Sąjungos vidurkį: 2017 metais 3,5 proc., o 2018 metais – 2,4 procento. Tai didžiausias augimas nuo 2000-ųjų. Tuo metu nedarbas sumažėjo daugiau kaip perpus, iki 6,4 proc. liepos mėnesį – kaip ir prieš krizę.

Vis dėlto kritikai skundžiasi dėl mažų atlyginimų, darbo nesaugumo ir smarkiai augančių nekilnojamojo turto kainų kilus turizmo bumui.

76 metų pensininkas, buvęs municipalinis darbuotojas Antonio Tavaresas (Antoniju Tavarišas) sakė balsavęs už socialistus todėl, kad vyriausybė 50–100 eurų per mėnesį padidino pensijas.

„Tai nedaug, turėtų būti daugiau, bet leidžia žmogui gyventi patogiau“, – sakė jis, atidavęs savo balsą sostinėje.

PS persvara prieš PSD daug mėnesių buvo nusakoma dviženkliais skaičiais, bet atotrūkis tarp šių dviejų pagrindinių partijų prieš pat rinkimus sumažėjo, ypač atsinaujinus skandalui dėl buvusio gynybos ministro Jose Azeredo Lopeso  (Žozė Azeredu Lopišo).

Praėjusį mėnesį J. A. Lopesas buvo apkaltintas piktnaudžiavimu įgaliojimais ir atsisakymu vykdyti teisingumą. Kaltinimai yra susiję su įtariamu bandymu nuslėpti prieš dvejus metus įvykdytą ginklų vagystę iš vieno karinio sandėlio.