Vašingtonas nuogąstauja, kad priešiškos valstybės, tarp jų – Rusija, galėtų bandyti nukirsti optinio pluošto kabelius, kurie beveik visame pasaulyje užtikrina interneto ryšį. Anot amerikiečių, rusų karo laivai pernelyg dažnai plaukioja tuose rajonuose, kur yra nutiesti šie kabeliai. Ir tai kelia nerimą.

Taikinys – kabeliai?

Tiesa, Rusijos kariškiai, pasinaudoję tais kabeliais, vargu ar galėtų pavogti kokią nors svarbią informaciją iš Amerikos. Mat vadinamieji specialieji kabeliai, kuriais komunikuoja amerikiečių kariškiai ar žvalgybos agentūros, įslaptinti. Kitaip sakant, niekas, išskyrus JAV institucijas, tiksliai nežino, kur tie kabeliai nutiesti.

Problema – kita, t.y. ne specialieji kabeliai, kuriais naudojasi paprasti gyventojai, verslas ar įvairios valdžios institucijos Vakarų pasaulyje.

Paaštrėjus santykiams su Amerika, rusai galėtų tuos kabelius be vargo nutraukti. Tai sukeltų krizę, mat šiais laikais be interneto pasaulis sunkiai įsivaizduojamas.

Nenuostabu, kad Amerikos kariuomenė bei žvalgyba atidžiai seka rusų laivų, ypač skirtų šnipinėti bei povandeninių, judėjimą pasaulio vandenynuose.

Pentagonas neatskleidė, kokių priemonių galėtų imtis, jeigu rusai vis dėlto nutartų atakuoti povandeninius kabelius, tačiau pridūrė, kad situacija analizuojama bei ieškoma būdų šiai grėsmei sumažinti arba visai panaikinti.

Nors informacijos apie povandeninių kabelių saugumą nedaug, ši problema pastaruoju metu susilaukė labai didelio Pentagono pareigūnų dėmesio.

"Kiekvieną dieną nerimauju dėl to, ką rusai gali padaryti", – "The New York Times" teigė Jungtinių Valstijų povandeninių laivų flotilės Ramiajame vandenyne vadas, kontradmirolas Frederickas J.Roegge.

Vis dėlto jis neatsakė į klausimą, ar realu, kad Rusijos karinis jūrų laivynas galėtų nusitaikyti į kabelius.

Kontradmirolas Williamas Marksas, Amerikos laivyno atstovas Vašingtone, taip pat pastebėjo, kad labai detaliai šia tema jis negali kalbėti.

"Informacija, kad kažkuri šalis kiša nagus prie ryšio kabelių, visada sukelia nerimą. Tačiau dėl įslaptinto povandeninių operacijų pobūdžio mes detalių nekomentuojame", – pažymėjo W.Marksas.

Padidėjęs aktyvumas

Įvairūs šaltiniai Amerikos žvalgyboje bei kariuomenėje teigia, kad rusų laivai šiuo metu nuolatos pastebimi daugelyje pasaulio kampelių – nuo Šiaurės jūros iki šiaurės rytų Azijoje.

Taip pat jie – gana dažni svečiai netoli Amerikos krantų.

Praėjusį mėnesį Rusijos laivas "Jantar", aprūpintas dviem savaeigiais povandeniniais aparatais, buvo pastebėtas netoli Jungtinių Valstijų rytinės pakrantės.

Pasak amerikiečių, šis rusų laivas plaukė Kubos salos link, kur šalia JAV karinio jūrų laivyno bazės Gvantanamo įlankoje kaip tik yra vienas tokių kabelių.

Amerikos kariškiai atidžiai sekė laivo veiksmus. Tam buvo pasitelkti palydovai, lėktuvai ir laivai. JAV karinio jūrų laivyno atstovai pripažino, kad "Jantar", esant reikalui, galėtų nutraukti povandeninius kabelius, pasinaudodamas povandeniniais aparatais.

"Rusijos aktyvumą galėtume palyginti su šaltojo karo metais", – pabrėžė vienas tapatybės neatskleidęs Europos diplomatas.

NATO narė Norvegija – taip pat susirūpinusi dėl nuolatinio rusų karinių laivų patruliavimo netoli šalies pakrančių. Oslas net paprašė sąjungininkų iš Šiaurės Atlanto aljanso pagalbos, kad padėtų stebėti rusų povandeninių laivų judėjimą.

Santykinai pažeidžiami

Viena vertus, Jungtinėms Valstijoms ir kitoms NATO narėms didelį susirūpinimą kelia tai, kad Rusijos karinis dalyvavimas pasaulyje – plečiasi.

Kita vertus, ekspertai sako, kad ir be rusų yra daug pavojų kabeliams po vandeniu.

"Šiaip jau bet kuri šalis galėtų sutrikdyti visą komunikacijų sistemą, ne tik Rusija. Ir tai galima padaryti slapta ir net neturint tinkamos technikos, kalbu apie povandeninius laivus, – aiškino Michaelas Sechristas, buvęs JAV Gynybos departamento projektų vadovas. – Be to, norėčiau pastebėti, kad kabeliai ir taip nuolatos pažeidžiami. Tai juos apgadina laivų inkarai, tai stichinės nelaimės, tai dar kas nors."

Pasak eksperto, daugeliu atvejų tokių bėdų pasitaiko netoli kranto, tad gedimus santykinai nesunku pataisyti. Kitokia situacija būtų, jeigu kabelis trūktų kur nors vidury vandenyno ir niekas tiksliai nežinotų, kurioje vietoje.

M.Sechristo teigimu, apie daugelio svarbiausių povandeninių kabelių buvimo vietą nesunku gauti informacijos.

"Nauji povandeniniai kabeliai driekiasi tuo pačiu keliu, kaip ir senieji. Tad nesunku atrasti vietą, kur jie yra", – pridūrė ekspertas.

Vienintelė išimtis – specialieji kabeliai. Šie yra Amerikos naudojami karinėms operacijoms ir apie jų vietą žino tik svarbiausios šalies institucijos.

Tad rusams ar kitiems amerikiečių priešininkams, net jeigu jie ir labai stengtųsi, būtų sunku juos aptikti.

Vagia informaciją

Povandeninių kabelių reikšmė šiais laikais – milžiniška. Bet kokie, net labai trumpi, komunikacijos sutrikimai gali atnešti milijonus dolerių nuostolių.

Dėl to, pavyzdžiui, kabeliai, besidriekiantys netoli Niujorko, Majamio ar Los Andželo miestų, JAV net įvardijami kaip "ypač svarbi infrastruktūra."

Jeigu nutiktų koks gedimas arba prieš šiuos kabelius būtų įvykdyta kokia nors diversija, sutriktų daugelis finansinių operacijų, taip pat būtų neįmanomas normalus bendravimas ir t.t.

Tiesa, kariškių ir žvalgų dėmesys povandeniniams kabeliams – ne naujas dalykas.

1971 m. spalio mėnesį Amerikos povandeninis laivas "Halibut" Ochotsko jūroje į šiaurę nuo Japonijos krantų aptiko slaptą SSRS telekomunikacijų kabelį. Amerikiečiams tada pavyko sėkmingai pasinaudoti šiuo radiniu ir gauti slaptos žvalgybinės informacijos apie SSRS branduolines pajėgas.

Ta JAV laivyno misija buvo tokia slapta, kad net ne visi amerikiečių jūreiviai žinojo, kur dalyvauja.

Prieš dešimtmetį JAV pasistatė povandeninį laivą "Jimmy Carter", kuris, kaip sako neoficialūs šaltiniai Amerikos kariuomenėje, geba slapta prisijungti prie povandeninių kabelių ir iš jų perimti informaciją.

Tiesa, povandeniniai laivai – ne vieninteliai laivai, kurie gali vykdyti panašias šnipinėjimo funkcijas.

Anksčiau minėtas rusų laivas "Jantar" JAV pareigūnų būtent ir yra laikomas Rusijos laivyno šnipinėjimo laivu, nors patys rusai jį įvardija kaip okeanografijos laivą, neturintį nieko bendra su šnipinėjimu.

"Jantar" yra aprūpintas unikalia tik mokslui skirta technika, kuria  renkami duomenys apie vandenynus. Nieko panašaus niekas neturi", – teigė Aleksejus Buriličevas, Rusijos gynybos ministerijos giliavandenių tyrimų departamento vadovas.

Smūgis į nugarą?

Tiesa, Amerikos žvalgai ir kariškiai mano, kad šie teiginiai –   netiesa.

Admirolas Markas Fergusonas, JAV karinio jūrų laivyno pajėgų Europoje vadas, teigė, kad rusų laivyno pasiruošimas bei aprūpinimas kiekvienais metais darosi vis įmantresnis.

Smarkiai išaugo ir įvairių rusų laivyno atliekamų operacijų skaičius. Nuo pernai, pasak amerikiečių pareigūnų, rusai bene 50 proc. suaktyvino savo karinių laivų misijas pasaulyje.

Rusų bazių radosi Arktyje, be to, iki 2020 m. rusai planuoja investuoti net 2,4 mlrd. JAV dolerių į Juodosios jūros laivyno, dislokuoto Kryme, atnaujinimą.

Rusai, be kita ko, dar kuria bepiločius orlaivius, kurie net galėtų gabenti taktinį branduolinį ginklą arba rengti netikėtas atakas prieš priešininkų jūrų uostus.

Galiausiai, pasak M.Fergusono, Rusijos pajėgos toliau tobulina vadinamąjį hibridinio karo modelį.

"Hibridinis karas – tai ne tik įprastas konvencinis karas, bet drauge kibernetinis, informacinis. Jo tikslas – sutrukdyti priešininkams priimti sprendimus. Jūroje jų tikslas galėtų būti sutrikdyti komunikaciją."