Tikslas – 10 eurų už pakelį

Laikai, kai Prancūzijos rūkaliai galėjo nevaržydami traukti vieną dūmą po kito – praeityje. Nors ilgus metus manyta, kad svajingai traukiamas dūmas – neatsiejama, net privaloma tikro prancūzo, juolab – stilingojo paryžiečio įvaizdžio detalė, šiandien draudžiama rūkyti uždarose kavinėse, restoranuose, jei juose nėra įrengtų specialių patalpų. Draudimus lydėjo sprendimas pabranginti rūkalus. Jei dar neseniai kartu su gurmaniškais suvenyrais iš Prancūzijos pakelį kitą atsiveždavo, pvz., Vokietijos gyventojai, šiandien judama kita kryptimi.

Pasikeitusią situaciją puikiai iliustruoja aukštyn kylanti kainų kreivė. Jei 2007 m. pigiausių cigarečių pakelis (20 vnt.) Prancūzijoje kainavo 4,9 euro, 2014-aisiais – jau 6,5 euro, pernai kovą – 7,42 euro.

Oficialus Prancūzijos tikslas – pasiekti, kad 2020-aisiais pigiausių cigarečių pakelis kainuotų 10 eurų. Tačiau ekspertai ima abejoti šia vizija: jei tabako gaminių kainų skirtumai ES nesikeis, Prancūzijos vyriausybei apsvarstyti šiuos ketinimus. Priežastis – drastiškai išaugęs buitinio tabako importo mastas.

Klesti buitinis importas

Neseniai paskelbtos Prancūzijos visuomenės sveikatos agentūros tyrimo išvados atskleidė, kad 2018 m. penktadalis suaugusių Prancūzijos rūkalių cigarečių ar tabako gabeno iš kaimyninių valstybių.

44,3 proc. respondentų teigė per 12 mėnesių bent kartą tabako gaminių ar cigarečių yra atsigabenę iš užsienio. Rekordininkai – su kitomis valstybėmis besiribojančių Aukštutinės Prancūzijos ir Grand Esto regionų gyventojai: svetur jie rūkalus pirko gerokai dažniau nei likusios Prancūzijos dalies gyventojai – santykis atitinkamai 50 proc. ir 9 proc.

40 proc. respondentų, prisipažinusių apie tokius pirkinius, teigė rūkalais pasirūpinantys Belgijoje, 20 proc. – Ispanijoje, 15 proc. – Liuksemburge, 11 proc. – Vokietijoje, 7 proc. – Andoroje. Mažiau nei 5 proc., rūkalių apsipirko Italijoje ar Šveicarijoje.

77,8 proc. suaugusiųjų rūkalių pernai pirko cigaretes tabako parduotuvėse Prancūzijoje: 2014-aisiais jų buvo 78,7 proc. Palyginus su ankstesniais metais šis skaičius sumažėjo nuo 81,3 proc. Bemuitėse parduotuvėse buvo įsigyta tik 2,1 proc. pirkinių. Prekyba internetu beveik neegzistuoja (mažiau kaip 0,1 proc.).

Vasarį, prieš eilinį kainų šuolį, tabako gamintojai kalbėjo apie per metus 9 proc. nukritusias pardavimo Prancūzijoje apimtis. Ir nors rūkalių Prancūzijoje iš tiesų sumažėjo (nuo 34,1 proc. nukrito iki 32 proc.), iš užsienio atvežamų tabako gaminių kiekis 2018-aisiais buvo toks pats kaip ir 2014 m.

Mažytis Liuksemburgas prancūzų rūkaliams – išsvajotoji žemė, nors tabako gaminių kainos kyla ir hercogystėje.

Perka kibirais

Mažytis Liuksemburgas prancūzų rūkaliams – išsvajotoji žemė, nors tabako gaminių kainos kyla ir hercogystėje. "Liuksemburge tabako galima pirkti kibirais", – konstatuoja vietos žiniasklaida, pastebėdama ypatingą šalies valdžios požiūrį į šios rūšies prekes.

Liuksemburge tabakas esąs ne vien sveikatos, bet ir ekonomikos klausimas. Vietos finansų ministerijos duomenimis, 2018-aisiais šalyje buvo parduota 3 mlrd. cigarečių – 5,85 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Panašiai kaip ir Lietuvoje, gyventojų skaičiumi monarchiją lenkiančioje 4,7 karto. Analogiška situacija ir su tabako žaliava: pernai hercogystėje jo parduota 3,697 t – 2,47 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Įspūdingi skaičiai, žinant, kad ir šioje šalyje rūkalų kainos auga. Per pastaruosius aštuoneris metus, pvz., 2010-aisiais pakelis (20 vnt.) kainavo 3,20 euro, 2018-aisiais – jau 4,20 euro. Kainų šuolis – gerokai didesnis nei, tarkime, kaimyninėje Vokietijoje, kur rūkalai nuo seno yra gana brangi prekė. Pastarojoje per šį laikotarpį standartinis cigarečių pakelis pabrango nuo 3,95 iki 4,53 euro. Belgijoje kainos atitinkamai pakito nuo 4,10 iki 5,50 euro.

Ir vis dėlto palyginus su cigarečių kainų šuoliais Prancūzijoje, pabrangimas Liuksemburge atrodo niekinis. Panašiai ir su tabako žaliava. Per aštuonerius metus Liuksemburge kilogramas tabako pabrango nuo 54 iki 104 eurų, o Prancūzijoje – nuo 167 iki 320 eurų.

Kliūčių įsivežti – bemaž jokių. Iš kitos ES valstybės į Prancūziją privatus asmuo nemokėdamas muito gali atsigabenti 800 cigarečių, kilogramą rūkomojo tabako.

Nieko keisto, kad arčiausiai sienos su Prancūzija esančiose Liuksemburgo gyvenvietėse, tabaku prekiaujančio parduotuvės klesti: kelioninių krepšių su cigaretėmis prigrūstas automobilis su prancūziškais numeriais – čia įprastas vaizdas.

Lemiamas faktorius

Kalbėdami apie tabako turizmą, ekspertai pabrėžia: lemiama priežastis jam atsirasti ir klestėti – ne rūkalų kaina, bet skirtumas tarp kainos gimtojoje šalyje ir artimiausiame užsienyje. Vokietijos gyventojui vargiai apsimoka specialiai keliauti į Liuksemburgą. Nors, kaip pastebi Liuksemburgo žiniasklaida, tai nereiškia, kad Tryro gyventojas į vos už 12 km, jau hercogystėje, esantį Vaserbiligą negali važiuoti pigesnių pirkinių: degalų, kavos ir rūkalų.

Užkietėjusiems prancūzų rūkaliams panašūs apsiprekinimo reidai į Liuksemburgą tampa kasdienybe. 2010-aisiais hercogystėje prancūzas už pakelį mokėjo 59,38 proc. mažiau nei gimtojoje šalyje, o pernai šis skirtumas siekė 80,95 proc. Dar įspūdingesnis kontrastas pakuotėmis parduodamo susmulkinto rūkomojo tabako atveju: liuksemburgiečiai jį perka beveik triskart pigiau nei prancūzai.

Liuksemburge kylančias diskusijas dėl valstybės požiūrio į prekybą rūkalais, finansų institucijos tildo savais argumentais ir įspūdingais skaičiais: valstybė negali daryti įtakos kainai, nes ją nustato gamintojai, o vien iš akcizo pardavus tabako gaminius valstybės biudžetas kasmet gauna daugiau kaip pusę milijardo eurų.

Įspūdingi kontrastai

Prancūzijos visuomenės sveikatos agentūra kainų skirtumus iliustruoja skaičiais: Ispanijoje cigarečių pakelis kainuoja 4,52 euro, Jungtinėje Karalystėje – 8,83 euro, Vokietijoje – 5,47 euro, Belgijoje – 5,88 euro, Liuksemburge – 4,60, Italijoje – 4,76 euro. Lyginamuoju metu Prancūzijoje cigarečių pakelis kainavo 6,81 euro.