„Atėjo laikas, tinkamas laikas dirbti nepasitikėjimo mažinimo link“, – pareiškė Prancūzijos diplomatijos vadovas per spaudos konferenciją Rusijos sostinėje.

Be to, J.-Y. Le Drianas sakė pritariantis idėjai artimiausiomis dienomis Paryžiuje surengti viršūnių susitikimą vadinamuoju Normandijos formatu, kuriam priklauso Prancūzija, Rusija, Ukraina ir Vokietija.

„Norėtume, kad artimiausiomis dienomis Paryžiuje būtų surengtas naujas Normandijos formato susitikimas aukščiausiu lygiu“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.

„Žinoma, negalima kalbėti apie ilgalaikį, tvarų bendradarbiavimą su Rusija, jei situacija Ukrainoje nepasikeis į gera“, – pabrėžė jis.

„Pastaraisiais mėnesiais konstatavome žymią pažangą, žymų pasistūmėjimą“, – kalbėjo J.-Y. Le Drianas.

„Šeštadienį (įvyko) 70 kalinių išlaisvinimas, tarp jų (paleisti) 24 (ukrainiečių) jūreiviai; man atrodo, kad šis išlaisvinimas yra konkretus rezultatas, kurį labai skatino Prancūzija. Ir man atrodo, kad būtina pasinaudoti šia situacija, kad būtų visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai“, – pabrėžė ministras.

Ukraina ir Rusija šeštadienį viena kitai grąžino po 35 kalinius. Tarp sugrįžusiųjų į Ukrainą – režisierius Olehas Sencovas, žurnalistas Romanas Suščenka ir 24 jūrininkai, suimti per pernai prie Krymo krantų įvykusį incidentą. Į Maskvą irgi atvyko 35 žmonės.

J.-Y. Le Drianas ir gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli) surengė pirmąjį susitikimą formatu „2+2“, kuris buvo įšaldytas po to, kai Rusija 2014-aisiais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.   

„Atvykome respublikos prezidento vardu pasiūlyti naujos pasitikėjimo ir saugumo darbotvarkės“, – sakė užsienio reikalų ministras.  

F. Parly savo ruožtu sakė: „Svarbu kalbėtis tarpusavyje, vengti nesusipratimų ir trinties.“

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad proveržis atkuriant dvišalius santykius „įmanomas ir reikalingas“.

Santykiai tarp Rusijos ir Europos smarkiai pašlijo 2014 metais, kai Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos įvedė Maskvai sankcijas už Krymo aneksavimą ir paramą prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose.   

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ėmėsi iniciatyvos ištiesti ranką Rusijai. Praėjusį mėnesį jis Prancūzijos pietuose susitiko derybų su prezidentu Vladimiru Putinu ir atnaujino aukšto lygio diplomatinius kontaktus.  

Konfliktas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje tęsiasi nuo 2014 metų pavasario. Jis pareikalavo jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Šis karinis konfliktas prasidėjo po to, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją siunčiant per sieną karių ir ginklų. Maskva šiuos kaltinimus neigia.

Ukraina, Rusija, Prancūzija ir Vokietija dar 2015 metais buvo sutarusios dėl paliaubų Rytų Ukrainoje pagal vadinamuosius Minsko susitarimus, bet kariniai veiksmai iki šiol tęsiasi.