Saugumo priemonėms, kurios buvo įvestos po 130 gyvybių pareikalavusių 2015 metų lapkričio atakų Paryžiuje, ketvirtadienį turėtų pritarti ir Senatas.

Tai jau penktas nepaprastosios padėties, pagal kurią policija turi išplėstus įgaliojimus atlikti kratas ir areštuoti asmenis, pratęsimas.

Per naktinį balsavimą Nacionalinėje Asamblėjoje pratęsimui pritarė 288 deputatai. Prieš jį nubalsavo 32 deputatai – tik Kairės frontas, protestuojantys ekologai ir grupelė centro dešinės respublikonų.

Po šio pratęsimo nepaprastoji padėtis Prancūzijoje bus be pertraukų galiojusi ilgiausiai nuo 7-ojo dešimtmečio Alžyro karo. Ji apims ir du prezidento rinkimų ratus balandžio ir gegužės mėnesiais, taip pat birželį įvyksiančius parlamento rinkimus.

Vyriausybė nurodė padidėjusią džihadistų atakų per rinkimus riziką.

Prieš parlamentarų balsavimą naujasis vidaus reikalų ministras Bruno Le Roux (Bruno Le Ru) pabrėžė, kad Prancūzijai gresia „itin didelis“ teroristinės atakos pavojus.

Po praėjusio pratęsimo, kuris buvo padarytas po šių metų Bastilijos paėmimo dienos atakos Nicoje, kur džihadistas tunisietis minioje sunkvežimiu mirtinai sužalojo 86 žmones, „mes sužlugdėme ne mažiau kaip 13 atakų, susijusių su maždaug 30 individų“, sakė ministras.

Kadangi artimiausiais mėnesiais tikimasi daugybės viešų susibūrimų ir kampanijos mitingų, „intensyvus rinkimų periodas, į kurį žengiame, didina tolesnių teroro aktų riziką“, nurodė B.Le Roux, atkartodamas savo pirmtako, naujai paskirto premjero Bernard'o Cazeneuve'o (Bernaro Kazenevo), savaitgalio komentarus.

Pratęsus nepaprastąją padėtį iki liepos 15 dienos, naujasis prezidentas – dabartinis šalies vadovas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) perrinkimo nesiekia – taip pat turės galimybę įvertinti saugumo padėtį ir, jei bus būtina, dar pratęsti šias priemones.

F.Hollande'o kadenciją užtemdė trys didelės islamistų įkvėptos teroristinės atakos: prieš satyrinį žurnalą „Charlie Hebdo“ 2015 metų sausį, Paryžiuje tų pačių metų lapkritį ir šių metų liepos 14 dieną Nicoje.

B.Cazeneuve'as, buvęs vidaus reikalų ministras, koordinavęs nepaprastosios padėties įvedimą, antradienį perėmė premjero postą – atsistatydinus Manueliui Vallsui (Manueliui Valsui), kuris sieks Socialistų partijos paskyrimo kandidatu į prezidentus.