Aistras šalyje dar labiau pakurstė neseniai paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip policininkai muša ir rasiškai įžeidinėja juodaodį.

Demonstracijos prieš naująjį įstatymą vyko visoje šalyje, o Paryžiaus centre esanti Respublikos aikštė, nepaisant koronaviruso pandemijos, buvo sausakimša.   

Praėjusį savaitgalį Paryžiuje įvykęs incidentas, kai buvo sumuštas juodaodis muzikos prodiuseris Michelis Zecleras (Mišelis Zekleras), padidino susirūpinimą dėl, kaip teigiama, sisteminio rasizmo policijoje. Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienio vakarą šį įvykį pavadino „gėda“.  

Sausakimšoje Paryžiaus aikštėje susirinkę protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Policija – visur, teisingumo – niekur“, „policinė valstybė“ ir „šypsokis, kai tave muša“.

Paryžiaus valdžia reikalavo, kad organizatoriai mitingą organizuotų vienoje vietoje, bet penktadienį vakare pareigūnai suteikė leidimą surengti eitynes nuo Respublikos aikštės iki netoliese esančios Bastilijos aikštės.

„Politinė krizė“

Pradėtas tyrimas dėl keturių incidente dalyvavusių policijos pareigūnų veiksmų, tačiau komentatoriai teigia, kad vaizdai, kuriuos pirmasis paskelbė naujienų portalas „Loopsider“, galėjo ir nebūti paviešinti, jei kontroversiškasis saugumo įstatymo 24-asis straipsnis jau būtų įsigaliojęs.

Šis straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriuose matyti pareigas vykdantys policijos pareigūnai, viešą paskelbimą siekiant „pakenkti jiems fiziškai arba psichologiškai“.

Nacionalinis Susirinkimas šį teisės aktą priėmė praeitą savaitę, bet jį dar turi patvirtinti Senatas.

Remiantis 24-uoju straipsniu, už vaizdo įrašų ir nuotraukų su policijos pareigūnais paviešinimą pažeidėjams galėtų būti skirta iki vienerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 45 tūkst. eurų bauda.

E. Macronui kovojant su pandemija ir jos ekonominėmis pasekmėmis bei sprendžiant daugybę tarptautinių problemų, pasipiktinimas dėl šio įstatymo ir policijos smurto tampa dar viena krize vyriausybei.

Vyriausybė jau pasiuntė ženklų, kad kontroversiškąją įstatymo nuostatą galbūt ruošiamasi atšaukti: premjeras Jeanas Castexas (Žanas Kasteksas) penktadienį paskelbė, kad paskirs komisiją, turėsiančią perrašyti 24-ojo straipsnio projektą.

Tiesa, J. Castexui teko atsisakyti šio pasiūlymo, kai Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas, artimas E. Macrono sąjungininkas Richard'as Ferrand'as (Rišaras Feranas) apkaltino premjerą bandymu perimti parlamento vaidmenį.

Vyriausybė sako, kad tokia nuostata pareigūnus stengiamasi apsaugoti nuo grasinimų paviešinti su jais susijusią asmeninę informaciją (vadinamojo doksingo) ir persekiojimų internetu.

Tačiau žiniasklaidos profesinės sąjungos sako, kad teisės aktas gali suteikti policijai pagrindą uždrausti žurnalistams ir socialinių tinklų vartotojams fiksuoti pareigūnų įvykdomus pažeidimus.

Kritikai tvirtina, jog šis įstatymas yra naujas įrodymas, kad E. Macrono administracija krypsta į dešinę.

„Dėl policijos smurto Emmanuelis Macronas susidūrė su politine krize “, – pareiškė dienraštis „Le Monde“.

„Pyktis ir baimė“ 

Laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, Paryžiaus policijos vadovas Didier Lallement'as (Didjė Lalmanas) prieš šeštadienį planuojamas demonstracijas rašė policijos pareigūnams, jog „ateinančiomis dienomis ir savaitėmis... neabejotinai susidursite su sunkumais, abejonėmis, netgi pykčiu ir baime“.

Vis dėlto jis tvirtino galįs „kliautis [policijos pareigūnų] principingumu, garbės ir etikos suvokimu“.

Vakariniame Nanto mieste, policijos duomenimis, demonstracijoje dalyvavo apie 3,5 tūkst. protestuotojų, bet organizatoriai sakė, kad į gatves išėjo 6–7 tūkst. žmonių.

Pietinio Monpeljė miesto pareigūnai pranešė, kad šeštadienį protestavo 3,8 tūkst. žmonių – daugiau nei dukart daugiau nei prieš savaitę. Organizatoriai teigė, kad dalyvių skaičius siekė 5 tūkstančius.

„Aš tik laukiu, kol įstatymas bus atšauktas“, – sakė Monpeljė eisenoje dalyvavusi 22 metų sociologijos studentė Adele Lequertier (Adel Lekertjė).