Prancūzijos Valstybės Taryba priėmė precedentu tapsiantį sprendimą, kad vietos valdžia gali suvaržyti asmenų laisves tik tais atvejais, kai kyla „įrodytas pavojus“ viešajai tvarkai.

Valstybės Taryba ketvirtadienį išklausė argumentus, kuriuos pateikė Žmogaus teisių lyga (LDH) ir viena su islamofobija kovojanti grupė, siekiančios, kad būtų atšauktas šalies pietuose esančio Vilnevo-Lubė miesto sprendimas uždrausti tokius musulmonių maudymosi kostiumus.

Rivjeros kurorto Nicos teismas šią savaitę tokį draudimą paliko galioti.

Burkinių uždraudimas išprovokavo įnirtingus debatus apie šio maudymosi kostiumo dėvėjimą, moterų teises ir Prancūzijos valstybės griežtai saugomą sekuliarizmą.

Prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ketvirtadienį sakė, jog gyvenimas Prancūzijoje „numato, kad visi laikosi taisyklių ir kad nėra nei provokavimo, nei stigmatizavimo“.

Pyktį burkinių klausimu šią savaitę dar labiau pakurstė britų žiniasklaidos paskelbtos nuotraukos, kuriose matyti Nicos paplūdimyje moterį su skara apsupę policininkai, stebintys, kaip ji nusivelka savo tuniką ilgomis rankovėmis.

Nicos merija paneigė, kad ta moteris buvo priversta nusivilkti drabužius, ir sakė, kad tuo metu, kai buvo padarytos nuotraukos, ji rodė policininkams maudymosi kostiumėlį, kurį vilkėjo po tunika, ant tamprių.

Policininkai skyrė jai baudą ir ji tada išėjo iš paplūdimio, pridūrė pareigūnai.

Premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) ketvirtadienį pasmerkė bet kokį musulmonų „stigmatizavimą“, bet tvirtino, kad burkiniai yra „politinis religinio prozelitizmo ženklas“.

„Mes nekariaujame su islamu. Prancūzijos Respublika sutinka (musulmonus), mes giname juos nuo diskriminacijos“, – sakė jis televizijai BFMTV.

Tačiau nuomonių skirtumus šiuo klausimu, egzistuojančius socialistų vyriausybėje, pademonstravo švietimo ministrės Najat Vallaud-Belkacem (Nažat Valo-Belkasem) komentaras, kad burkinių draudimų „proliferacija nėra sveikintina plėtotė“.

Jokio ryšio su terorizmu

N. Vallaud-Belkacem, kuri yra marokiečių kilmės, ginčijo Nicos paskelbto draudimo formuluotę, kuria ši priemonė buvo susieta su džihadistų praėjusio mėnesio ataka, kai žuvo 86 žmonės.

„Mano nuomone, niekas neįrodo, kad esama ryšio tarp „Daesh“ („Islamo valstybės“) terorizmo ir to, ką moteris vilki paplūdimyje“, – sakė ji.

Tačiau M. Vallsas paprieštaravo savo ministrei ir sakė, kad tie draudimai yra būtini „viešajai tvarkai“ išsaugoti.

Buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy (Niokola Sarkozi), kuris šią savaitę pradėjo siekti naujo išrinkimo šalies vadovu, burkinius pavadino „provokacija“.

Būtinas draudimas

Nicos administracinis teismas pirmadienį nusprendė, kad draudimas Vilnevo-Lubės kurorte vilkėti burkinius buvo „būtinas“ tam, kad būtų užkirstas kelias galimiems neramumams Nicoje po kruvinos sunkvežimio atakos, o šiaurės Prancūzijoje dviem džihadistams nužudžius katalikų kunigą.

Burkinių draudimuose iš tikrųjų neminimas pats žodis „burkinis“, tačiau jie yra nukreipti į rūbą, dengiantį plaukus, bet paliekantį atvirą veidą ir besitęsiantį iki pat kulkšnių.

Tokie neaiškūs žodžiai draudimuose kelia sąmyšį.

Be minėto incidento su nuotraukomis iš Nicos, 34 metų dviejų vaikų motina naujienų agentūrai AFP antradienį sakė, kad Kanų kurorto paplūdimyje ji buvusi nubausta už tai, kad mūvėjo tampres, vilkėjo tuniką ir ryšėjo skarelę.

„Sėdėjau paplūdimyje su savo šeima. Ryšėjau įprastą skarelę. Nė negalvojau eiti maudytis“, - sakė moteris, atskleidusi tik savo vardą, Siam.

Londono meras Sadiqas Khanas (Sadikas Chanas), kuris yra pirmasis didelės Vakarų šalies sostinės vadovas musulmonas, kritikavo šiuos draudimus, kai ketvirtadienį su vizitu lankėsi Paryžiuje.

„Tikrai nemanau, jog kas nors turėtų sakyti moterims, ką jos gali dėvėti, o ko – ne“, – jis sakė Londono laikraščiui „Evening Standard“.

Prancūzijoje religija yra griežtai atskiriama nuo visuomeninio gyvenimo ir tai buvo pirmoji valstybė Europoje, 2010 metais uždraudusi musulmonėms viešumoje dėvėti veidą dengiantį šydą.