Visoje šalyje vykusiose demonstracijose dalyvavo daugiau kaip 30 ministrų, iš jų daugiau kaip 20 – Paryžiuje; tarp jų buvo ir ministrė pirmininkė Elizabet Borne, kurios tėvas žydas Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežtas į Aušvico koncentracijos stovyklą.

Taip pat dalyvavo buvę prezidentai François Hollande‘as ir Nicolas Sarkozy, buvę ministrai pirmininkai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neprisijungė prie mitingo Paryžiuje, tačiau diena anksčiau išsiuntė atvirą laišką visuomenei, kuriame paragino ją stoti į kovą su antisemitizmu.

Pasak pranešimų, visoje šalyje įvyko apie 70 renginių.

Paryžiuje, kaip pranešė BFMTV ir TF1 kanalai, remdamiesi vietos valdžios institucijomis, dalyvavo 105 tūkst. žmonių. Pasak žiniasklaidos, Lione ir Nicoje dalyvavo iki 3 tūkst. žmonių, o Strasbūre į gatves išėjo nuo 5 tūkst. iki 7 tūkst. žmonių.

Mūsų istorijoje antisemitizmas visada buvo kitų neapykantos ir rasizmo apraiškų preliudija.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vien Paryžiuje buvo pasitelkta daugiau kaip 3 tūkst. saugumo pajėgų pareigūnų.

Prancūzijoje daugėjant antisemitinių aktų, prezidentas E. Macronas savo atvirame laiške paragino bendrapiliečius gintis nuo „netoleruotino“ ir „nevaldomo“ antisemitizmo atgimimo.

Prancūzija, kurios bijo žydų tautybės bendrapiliečiai, nėra tikroji Prancūzija, rašė jis šeštadienio vakarą laikraštyje „Le Parisien“.

„Prancūzija, kurios prancūzai bijo dėl savo religijos ar kilmės, nėra Prancūzija“, – sakoma laiške. E. Macronas perspėjo neskaldyti šalies: „Mūsų istorijoje antisemitizmas visada buvo kitų neapykantos ir rasizmo apraiškų preliudija“.

Pasak E. Macrono, per vieną mėnesį Prancūzijoje buvo įvykdyta daugiau kaip 1 tūkst. antisemitinių aktų, t. y. tris kartus daugiau nei per visus praėjusius metus.

Dėl karo Gazos Ruože E. Macronas rašė, kad Prancūzija nori teisingumo, taikos ir saugumo Izraelio žmonėms, Palestinos žmonėms ir regiono valstybėms.