Prancūzijoje sekmadienį vyksta balsavimas svarbiuose regionų rinkimuose – trys savaitės po džihadistų įvykdytų atakų Paryžiuje, kurios pareikalavo 130 gyvybių.

Maždaug 44 mln. žmonių gali balsuoti šiuose rinkimuose, kurių metu taikomos griežtos saugumo priemonės, nes Prancūzijoje vis dar galioja nepaprastoji padėtis po didžiausių teroro atakų per visą šalies istoriją.

Pirmosios rezultatų prognozės turėtų pasirodyti 19 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku.

Kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas (FN) tikriausiai užsitikrins istorinį proveržį siekdamas pirmą kartą perimti mažiausiai vieno regiono kontrolę, nes Paryžiuje įvykdytos atakos šios partijos antiimigracinę ir dažnai islamofobinę žinią iškėlė į pirmą vietą.

FN lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) tikriausiai laimės buvusioje socialistų tvirtovėje – ekonomikos nuosmukį išgyvenančiame šiauriniame Šiaurės Pa de Kalė ir Pikardijos regione, o jos 25 metų dukterėčia Marion Marechal-Le Pen (Marion Marešal-Le Pen) pirmauja pagal populiarumą didžiuliame pietrytiniame regione, apimančiame Prancūzijos Rivjerą.

Apklausos rodė, kad FN pirmajame rinkimų rate turėtų gauti 27-30 proc. balsų – panašiai tiek pat, kiek centro dešinės respublikonai, kuriems vadovauja buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi).

Nors prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando), kuris savo balsą sekmadienį ryte atidavė Tulyje centriniame šalies regione, asmeninis populiarumas padidėjo dėl griežtos prieigos po atakų Paryžiuje, jo Socialistų partija panašaus postūmio negavo ir tikriausiai surinks maždaug 22 proc. balsų.

FN taip pat turėtų varžytis dėl valdžios rytiniuose Elzaso, Lotaringijos bei Šampanės-Ardėnų regionuose, kurie ribojasi su Belgija ir Vokietija, rodo „Ipsos“ ir „Odoxa“ apklausos.

Analitikai prognozavo, kad FN galėtų laimėti visuose trijuose regionuose antrajame rate gruodžio 13 dieną, jeigu tradicinės partijos atsisakys suvienyti jėgas prieš juos.

Pergalė ne tik reikštų pirmą kartą, kai ši partija vadovauja kurio nors regiono vyriausybei, bet ir suteiktų M.Le Pen trampliną 2017 metų prezidento rinkimams.

Savo kampanijos metu ji daug dėmesio skyrė migrantų stovyklai Kalė uostamiestyje, pramintoje džiunglėmis, kur tūkstančiai žmonių stovyklauja mėnesius, laukdami galimybės pasiekti Didžiąją Britaniją ir Šiaurės Europą.

FN atkakliai varžantis ir dėl Burgundijos ir Franš Kontė šalies rytuose, kairės ir dešinės politikai kreipėsi į savo šalininkus prašydami sekmadienį eiti balsuoti ir užkirsti kelią istorinei FN pergalei.

Premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) ketvirtadienį per savo vienintelį rinkimų mitingą paragino aktyvistus „griebtis patriotizmo“ ir užtikrinti didelį rinkėjų aktyvumą, o M.Le Pen apkaltino jį surengus „totalinį karą“ prieš ją.

Tačiau respublikonų lyderio pavaduotoja Nathalie Kosciusko-Morizet (Natali Kosciuško-Morizė) pareiškė, kad rinkimų kova dar toli gražu nebaigta.

„Mūsų pareiga yra nebūti paralyžiuotiems apklausų ir nelaukti, kol įvyks neišvengiama, o kovoti ir kovoti iki sekmadienio, ir įrodyti, kad apklausos klydo“, – sakė ji.

FN, kurio lyderiai siedavo terorizmą su imigracija, populiarumas po lapkričio 13-osios skerdynių Paryžiuje vis didėjo.

Kai pasirodė, kad mažiausiai du atakų vykdytojai pateko į Europą apsimetę migrantais, FN galėjo trimituoti savo žinią „mes jums taip ir sakėme“.

Tačiau bet koks rinkimų triumfas priklausys nuo to, ar kitos partijos galės suformuoti aljansus prieš jį.

Vienas socialistas, kurio pergalės tikimasi, yra gynybos ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas), populiarus šalies šiaurės vakaruose esančiame Bretanės regione.