Bylos nagrinėjimas truks iki spalio 22 dienos, pranešė teismas Paryžiuje.

Tai bus pirmasis teismo procesas vykdant kelis tyrimus dėl įtariamos korupcijos 2017–2012 metais prezidento poste dirbusio N. Sarkozy atžvilgiu.

Pernai rugsėjį miręs Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas) buvo pirmasis Prancūzijos eksprezidentas, kuriam buvo iškelta byla, tačiau jis nebuvo kaltinamas korupcija. 2011 metais politikas buvo pripažintas kaltu dėl valstybės lėšų grobstymo ir netinkamo naudojimo jam dirbant Paryžiaus meru.

Įtariama, kad N. Sarkozy 2014 metais bandė per savo advokatą Thierry Herzogą (Tjeri Hercogą) gauti įslaptintos informacijos iš tuomečio teisėjo Gilbert'o Azibert'o (Žilbero Azibero) apie kitą tyrimą.

Pernai birželį apeliacinis teismas atmetė skundą dėl šios bylos, pateiktą N. Sarkozy, Th. Herzogo ir G. Azibert'o.

Pralaimėjusį rinkimus Socialistų partijos atstovui Francois Hollande'ui (Fransua Holandui) ir palikusį prezidento postą N. Sarkozy užgriuvo kaltinimai dėl korupcijos ir rinkimų kampanijos finansavimo taisyklių pažeidimų. Visus kaltinimus buvęs valstybės vadovas neigia.

Pernai spalį teismas nutarė, kad jis turi stoti prieš teismą dėl neteisėto kampanijos finansavimo. Dėl tokio kaltinimo jam gresia vienerių metų laisvės atėmimo bausmė ir bauda.

Šią bylą nagrinėjantys prokurorai teigia, kad N. Sarkozy, teikdamas padirbtas sąskaitas faktūras, išleido beveik 43 mln. eurų nesėkmingam mėginimui užsitikrinti naują kadenciją per 2012 metais vykusius rinkimus. Tokia suma beveik dvigubai viršytų įstatymų nustatytą 22,5 mln. eurų ribą.

Eksprezidentas sako, kad nežinojo apie galimą viešųjų ryšių firmos „Bygmalion“ vadovų, kurie yra tarp figūruojančių byloje 13 įtariamųjų, sukčiavimą.

N. Sarkozy taip pat pareikšti kaltinimai, kad jis paėmė milijonus eurų iš velionio Libijos diktatoriaus Moamerio Kadhafi (Muamaro Kadafio) per savo pirmąją prezidento rinkimų kampaniją 2007 metais.