Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ketvirtadienį perspėjo, kad nesugebėjimas išspręsti pabėgėlių krizės gali sukelti pavojų laisvo judėjimo režimui Šengeno zonoje.

Europos Sąjunga stengiasi išspręsti didžiausią žemyne pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo, per kurią Vokietija, Austrija ir Slovakija atnaujino sienų kontrolę, suduodamos smūgį Šengeno sutarčiai, numatančiai, kad prie šios zonos šalių vidinių sienų keliautojų pasai paprastai netikrinami.

Duodamas interviu naujienų agentūrai AFP, F.Hollande'as sakė, kad Šengeno zonai iškils grėsmė, jeigu nebus įkurti „registracijos centrai, kuriuose pabėgėliai būtų atskiriami nuo ekonominių migrantų ir būtų užtikrinamas pasidalijimas prieglobsčio ieškotojais“.

Prezidentas pridūrė, kad nevykdant kontrolės prie ES išorinių sienų, „valstybės turės vienaip ar kitaip atkurti nacionalines sienas“.

„Būsime įpareigoti atkurti pasienio postus, tikrinimą ... ir tai bus Šengeno, kaip kontroliuojamos erdvės, kuri suteikia judėjimo laisvę, pabaiga“, – perspėjo jis.

F.Hollande'as sakė, kad pačios Europos Sąjungos vienybei taip pat kyla pavojus, nes jos narės nesutaria, kaip pasidalyti apie 120 tūkst. pabėgėlių, siekiant sumažinti naštą Italijai, Graikijai ir Vengrijai, prislėgtoms kasdien plūstančių atvykėlių srauto.

Prancūzijos vadovas pabrėžė, kad tikrasis iššūkis iškiltų, jeigu Bendrijos šalys atsisakytų sutikti su Europos Komisijos pasiūlytomis pabėgėlių perskirstymo kvotomis.

„Kaip mes spausime tai daryti? Atimdami subsidijas arba skelbdami sankcijas ... tuomet šalims tektų sumokėti už tai, kad nepriima pabėgėlių“, – aiškino jis.

„Įvedant vis naujų suvaržymų, kiltų pavojus, kad Šengeno zona sumažėtų iki kelių šalių. Štai kur Europai gali iškilti pavojus“, – pridūrė F.Hollande'as.

Dauguma ES šalių palaiko kvotų planą, bet Vengrija, Lenkija, Slovakija ir Čekija griežtai nusistačiusios prieš bet kokią privalomą perskirstymo schemą.