Praėjusią savaitę kraštutinių dešiniųjų ir griežtosios kairės parlamentarai susivieniję nušalino ministro pirmininko Michelio Barnier mažumos vyriausybę. Istorinis balsavimas dėl nepasitikėjimo buvo surengtas kilus ginčui dėl į taupymą orientuoto biudžeto.

E. Macronas pirmadienio rytą turėjo priimti nepriklausomus parlamentarus iš centristų grupės „Liot“, Žaliųjų partijos lyderius su Marine Tondelier priešakyje ir komunistus.

Nacionalinės Asamblėjos pirmininkė Yael Braun-Pivet sakė, kad naująjį vyriausybės vadovą reiktų paskirti „per kelias ateinančias valandas“.

Ji ragino prezidento centristų stovyklą suvienyti jėgas su dešiniojo sparno respublikonais (LR), nepriklausomais parlamentarais ir socialistais.

„Turėtumėte daugumą ir nebebūtų jokios nepritarimo galimybės“, – sekmadienį sakė ji.

Pirmasis per daugiau nei šešis dešimtmečius sėkmingas parlamento balsavimas dėl nepasitikėjimo padidino politinę krizę ir paskatino raginimus 46 metų E. Macronui atsistatydinti bei surengti pirmalaikius rinkimus.

E. Macronas nenusileidžia ir praėjusią savaitę sakė, kad planuoja dirbti visą likusią savo kadencijos dalį. Jis pažadėjo „30 mėnesių naudingų veiksmų“ ir sakė, kad ministrą pirmininką paskirs artimiausiomis dienomis.

Savaitgalį jis galėjo trumpam atsikvėpti nuo vidaus politinės krizės – priėmė pasaulio lyderius, tarp jų JAV išrinktąjį prezidentą Donaldą Trumpą bei Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidaryme po niokojamo 2019-ųjų gaisro ir penkerius metus trukusios restauracijos.

Dabar E. Macronas labai spaudžiamas suformuoti vyriausybę, galinčią atlaikyti balsavimą dėl nepasitikėjimo ir priimti kitų metų biudžetą.

Po vasarą įvykusių ir aiškaus nugalėtojo neiškėlusių parlamento rinkimų Prancūzijos prezidentui prireikė daugiau kaip 50 dienų, kad jis pasirinktų M. Barnier iš Respublikonų partijos.

„Nebegalime“

Sąjungininkai ragina E. Macroną šį kartą veikti greitai.

„Taip tęsti nebegalime“, – sekmadienį sakė E. Macrono sąjungininkas centristas Francois Bayrou. Jis įspėjo, kad prancūzai nebenori nežinomybės.

F. Bayrou vadovauja partijai „MoDem“, E. Macrono centristų sąjungininkei.

F. Bayrou minimas kaip galimas pretendentas į ministro pirmininko postą. „Jei galiu padėti mums tai įveikti, padėsiu“, – sakė jis.

Tačiau daug kas jo kandidatūrai nepritaria.

„Pono Bayrou politinė linija nelaimėjo parlamento rinkimų“, – prieš pirmadienio susitikimą su E. Macronu transliuotojui RTL sakė M. Tondelier.

„Mums reikia asmenybės, suderinamos su kairiaisiais“, – pridūrė Raphaelis Glucksmannas, progresyviojo kairiojo sparno judėjimo „Place Publique“ įkūrėjas.

Jis išreiškė viltį, kad galės dalyvauti komunistai ir žalieji.

Kairiojo sparno blokas NFP, suburtas siekiant užkirsti kraštutiniams dešiniesiems kelią į valdžią, per vasaros rinkimus gavo daugiausiai vietų kalbant apie koalicijas, bet nesurinko daugumos.

Blokui priklauso kraštutinių kairiųjų partija „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI), socialistai, komunistai ir žalieji.

NFP lyderiai seniai tvirtina, kad E. Macronas turėtų paskirti ministrą pirmininką iš jų gretų. Anksčiau prezidentas tokią galimybę atmesdavo.

E. Macronas, kuris vylėsi atitraukti socialistus nuo jų pakto su LFI, sulaukė postūmio Socialistų partijos (PS) lyderiui Olivier Faure'ui pasakius, kad jis yra pasirengęs derėtis su prezidento centristais ir su dešiniaisiais.

LFI ilgametis lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas sakė, kad jo partija nesuteikė socialistams jokio mandato tartis su E. Macronu.

Penktadienį E. Macronas susitiko su centro jėgų parlamentinių frakcijų, socialistų ir respublikonų lyderiais.

Kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) kol kas nebuvo pakviestas į derybas.

Tačiau RN vadovas Jordanas Bardella jau pareikalavo susitikimo su būsimuoju premjeru.

„Negalite apsimesti, kad mūsų čia nėra“, – pareiškė jis.

Vos tris mėnesius ministro pirmininko poste dirbęs M. Barnier toliau laikinai eina šias pareigas, kol bus paskirta nauja vyriausybė.