Artėjant lemtingam balsavimui Senate dėl pensijų reformos, prancūzai nenori girdėti valdžios argumentų ir tęsia protestus, kurie jau peržengė visas ribas.

Pavojus ekonomikai

Protestai Prancūzijoje tęsiasi jau visą savaitę, jų padariniai kiekvieną dieną jaučiami vis stipriau. Sutriko susisiekimas, dėl dvylikos naftos perdirbimo gamyklų blokados šalies degalinėse pritrūko degalų.

Kantrybę praradęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy davė nurodymą sukarintos policijos būriams nutraukti degalų saugyklų blokadą. Naktį į trečiadienį jiems pavyko išardyti barikadas, kurias pastatė tris dideles degalų saugyklas blokuojantys protestuotojai. Tačiau viena jų trečiadienio ryte vėl buvo užblokuota.

Tokių griežtų priemonių prezidentas ėmėsi po to, kai antradienį degalai baigėsi trečdalyje šalies degalinių ir dėl to galėjo sustoti specialiųjų ir pagalbos tarnybų darbas.

"Pastarosiomis dienomis daugelio Prancūzijos žmonių kasdienį gyvenimą sutrukdė degalų tiekimo problemos, paveikusios kai kurias degalines, – pareiškime rašė N.Sarkozy. – Jeigu nebus greitai sustabdyta, ši netvarka, kuria siekiama paralyžiuoti šalį, gali padaryti poveikį darbo vietoms, trikdydama normalią ekonominę veiklą. Dėl šios netvarkos kenčia pažeidžiamiausi Prancūzijos žmonės, taip pat patiria nepatogumų tie, kurie atsako už bendram labui atliekamus saugumo ir sveikatos apsaugos darbus."

Nepatenkintų gretos auga

Tačiau prezidento argumentai įtūžusiems prancūzams nė motais. Nepaisydami didelių nepatogumų, kurie trikdo kasdienį gyvenimą, prancūzai tvirtai palaiko protesto akcijas. Nuomonių apklausos rodo, kad jas remia 71 proc. šalies gyventojų.

Streikuoja transportininkai, studentai – ir jų gretos, protestų organizatorių duomenimis, kasdien auga. Visoje šalyje aktyviai nepasitenkinimą reiškiančių žmonių skaičius artėja prie 3,5 mln.

O su protestuotojais kovojančio N.Sarkozy reitingai ritasi žemyn. Remiantis apklausomis, prezidentą remia vos 30 proc. prancūzų. Tai yra žemiausias šalies vadovo reitingas per pastaruosius trejus metus.

Smurtas ir riaušės

Netylant protestams neišvengta ir smurto atvejų. Paryžiaus priemiesčiuose kaukėti jaunuoliai siautėjo gatvėse ir susirėmė su policija. Panašių incidentų buvo ir Lione, kur naktį į trečiadienį liepsnojo automobiliai. Lemano mieste naktį į antradienį sudegintas koledžas. Neramumų kyla ir kituose Prancūzijos miestuose.

Per pastarąją savaitę policija sulaikė beveik 1,5 tūkst. tvarkos drumstėjų, daugiau nei šimtas jų stos prieš teismą. Per neramumus sužeisti 62 policininkai.

Permainos – neišvengiamos?

Savaitės pabaigoje Prancūzijos Senatas balsuos dėl prieštaringai vertinamo pensijų sistemos reformos įstatymo. Jame numatyta pailginti pensinį amžių nuo 60 iki 62 metų, o visą pensiją mokėti ne nuo 65-erių, o nuo 67-erių. Žemesnieji Prancūzijos parlamento rūmai – Nacionalinė asamblėja – reformai jau pritarė.

N.Sarkozy nežada pasiduoti ir tvirtina, kad pailginti pensinį amžių – neišvengiamas žingsnis. Anot jo, milijonai šalies pensininkų dabar gauna pensijas pinigais, kuriais valstybė priversta skolintis, o tai yra nesąžininga dirbančiųjų atžvilgiu. Be to, nuo praėjusio amžiaus vidurio vidutinė gyvenimo trukmė Prancūzijoje padidėjo 15 metų.

"Kaip tokiomis sąlygomis mes galime nedirbti daugiau negu anksčiau?" – retoriškai klausė prezidentas.

Tačiau profesinių sąjungų šie argumentai netenkina, jos nepasiduoda ir žada tęsti protestus net tuo atveju, jeigu pensijų reforma bus įvykdyta.