Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o socialistai ir jų sąjungininkai surinko daugiausiai balsų per sekmadienį vykusių parlamento rinkimų pirmąjį ratą ir tikisi užsitikrinti daugumą, kuri jiems leistų prastumti planuojamas mokesčių ir biudžeto išlaidų reformas.

Šie rinkimai taip pat atskleidė padidėjusį palaikymą Marine Le Pen vadovaujamam ultradešiniajam Nacionaliniam frontui, kuris pasisako už euro panaikinimą ir kovą su Prancūzijos „islamizacija“.

Socialistai, žalieji ir jų sąjungininkai kartu laimėjo apie 46 proc. balsų, tuo tarpu už buvusio prezidento Nicolas Sarkozy dešiniąją partiją UMP ir jos sąjungininkus balsavo 34 proc. rinkėjų, rodo galutiniai rezultatai, paskelbti Vidaus reikalų ministerijos.

Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „TNS Sofres“, „Ipos“ ir „OpinonWay“ nurodė, kad socialistai ir jų artimi sąjungininkai 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje gali gauti 283-329 mandatų ir kad jiems gali tapti nebūtinas Žaliųjų partijos bei antikapitalistinio Kairės fronto palaikymas.

F.Hollande'as įveikė N.Sarkozy per praeitą mėnesį vykusius prezidento rinkimus ir nori, kad rinkėjai suteiktų jam stiprų mandatą imtis reformų, Prancūzijai stengiantis įveikti Europą krečiančią skolų krizę, didėjantį nedarbą ir ekonomikos stagnaciją.

Jeigu ateinančią savaitę vyksiantis antrasis rinkimų turas patvirtins praeito sekmadienio rezultatus, F.Hollande'as įtvirtintų lyderio statusą Europos judėjime, nepritariančiame Vokietijos siūlomoms griežtoms taupymo priemonėms, o labiau sutelkiančiame dėmesį į ekonomikos augimo skatinimą, kurį jis siūlo kaip ekonomikos krizės sprendimo raktą.

Dienraštis „Les Echos“ pirmadienį apibendrino žiniasklaidos nuomonę apie šiuos rinkimus, nurodamas, jog buvo pademonstruotas „pamatuotas palaikymas prezidentui.“

Praėjus mėnesiui po F.Hollande'o pergalės prezidento rinkimuose, „nekilo raudonoji banga ir pasireiškė precedento neturintis nesugebėjimas mobilizuoti rinkėjų“, pridūrė laikraštis.

Visoje šalyje rinkėjų aktyvumas tesiekė 57 proc. ir buvo mažiausias kada nors užfiksuotas per pirmąjį parlamento rinkimų ratą.

Tačiau F.Hollande'o premjeras Jeanas Marcas Ayrault, kuris per pirmąjį turą buvo perrinktas savajame Atlanto Luaros regione, gyrė rinkimų rezultatus ir ragino piliečius aktyviai balsuoti per antrąjį ratą, kad užtikrintų „didelę, tvirtą ir darnią daugumą“ Socialistų partijai ir jos sąjungininkams.

„Pokyčiai kurį laiką išsilaikys“, - sakė jis, atkartodamas socialisto prezidento rinkimų kampanijos šūkį.

Tuo tarpu Nacionalinis frontas surinko 13,6 proc. balsų - gerokai daugiau negu per paskutinius parlamento rinkimus 2007-aisiais, kai už jį balsavo 4 proc. rinkėjų.

Tačiau pagal Prancūzijoje galiojančią mažoritarinę sistemą Nacionalinis frontas geriausiu atvejus parlamente gaus tik tris vietas arba gali visai į jį nepatekti.

Komunistų palaikomas Kairės frontas, vadovaujamas įnirtingo antikapitalisto Jeano Luco Melenchono, surinko 6,9 proc. balsų.

Šie rinkimai žymėjo asmeninį pralaimėjimą J.L.Melenchonui, kuris susigrūmė su M.Le Pen įnirtingoje kovoje vienoje apylinkėje netoli šiaurinio Lilio miesto.

„Normalu būti nusivylusiam, tačiau privalome nelikti nugalėti“, - sakė J.L.Melenchonas, pripažindamas nepalankius balsavimo rezultatus, tuo tarpu M.Le Pen pareiškė, kad jos pergalė rodo, jog Nacionalinis frontas dabar yra trečioji svarbiausias politinė jėga Prancūzijoje.

„Atsižvelgiant į nebalsavusių skaičių ir itin nedemokratišką rinkimų sistemą, kuri 25 metus atimdavo iš milijonų rinkėjų jų parlamento narius, šį vakarą patvirtiname savo kaip trečiosios Prancūzijos politinės jėgos poziciją“, - sakė ji.

Nors jos partija nėra gavusi vietų parlamente nuo 1986 metų, M.Le Pen siekia išnaudoti savo neblogą pasirodymą per prezidento rinkimus ir įtvirtinti savo partiją šalies politikoje.

J.M.Melenchonas per balandį vykusį pirmąjį prezidento rinkimų ratą, kurį laimėjo F.Hollande'as, surinko 11 proc., o M.Le Pen - beveik 18 proc. balsų.

Tuo tarpu centristų lyderis Francois Bayrou (Fransua Beru) veikiausiai prarado mandatą parlamente per balsavimą savo pietvakarinėje apylinkėje, kurioje jį įveikė kairiųjų ir dešiniųjų pažiūrų varžovai.

F.Hollande'as pažadėjo sukurti 60 tūkst. naujų darbo vietų mokytojams, o daugiausiai uždirbantiems taikyti 50 proc. mokestį daliai jų pajamų.

Per pernai vykusius rinkimus socialistai įgijo daugumą aukštuosiuose parlamento rūmuose - Senate.

J.M.Ayrault laikinoji vyriausybė jau priėmė kai kurių populiarių sprendimų po F.Hollande'o pergalės per gegužės 6 dieną vykusį antrąjį prezidento rinkimų ratą.

Premjeras sumažino ministrų atlyginimus 30 proc., pažadėjo sumažinti valstybinių įmonių vadovų atlyginimus, taip pat kai kuriems darbuotojams sumažino išėjimo į pensiją amžių nuo 62 iki 60 metų.

Sekmadienį vykusiuose rinkimuose, kuriuose laikomasi mažoritarinės sistemos, varžėsi daugiau nei 6 500 kandidatų.

Jeigu apylinkėje nei vienas kandidatas per pirmąjį ratą nesurenka daugiau nei 50 proc. balsų, visi daugiau nei 12,5 proc. balsų surinkę kandidatai gali dalyvauti antrajame rate.