Kaip išgyventi? Tokį klausimą sprendžia iš Sirijos pabėgę nepilnamečiai. Jie pabėgėlių stovyklas vadina gyvenimo mokykla. Tačiau pasaulis juos mato kaip prarastąją Sirijos kartą.

Turkijoje, Jordanijoje, Libane, Irake ir Kurdistane šiuo metu glaudžiasi apie 1,6 mln. iš Sirijos pabėgusių žmonių. Net 55 proc. pabėgėlių – jaunesni nei 18 metų.

Šią savaitę JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė, kad Jungtinės Valstijos siūlys didžiosioms pasaulio valstybėms skirti dar 300 mln. dolerių pagalbos paketą nuo karo nukentėjusiems Sirijos gyventojams. Taigi, JAV parama išaugs iki 800 mln. dolerių.

Tiesa, pabėgėlių stovyklų gyventojams milijonai nerūpi. Jie džiaugiasi, kad gali per dieną uždirbti vos po kelis dolerius ir, svarbiausia, gauti duonos, vandens.

Trys vienoje Jordanijos pabėgėlių stovykloje gyvenantys, tiesa, savo vardų "The New York Times" žurnalistams nepasakę nepilnamečiai pasakojo, kad į šalį kaimynę atvyko prieš dvejus metus – 2011 m. rugsėjį. Gyveno jie Sirijos Hamos provincijoje, tačiau tėvai liepė jiems susikrauti daiktus. Tėvai pareiškė, kad neleis sūnums guldyti galvos kovose, o dukteriai būti išprievartautai arba pagrobtai.

Kai atvyko į Jordaniją, dviem berniukams ir mergaitei buvo 15, 13 ir 11 metų.

"Atkeliavau būdamas vaikas. Dabar esu šeimos galva, – pasakojo vyriausias iš vaikų 17 metų vaikinas. – Dabar esu atsakingas už mūsų šeimos pajamas, anksčiau apie tai niekuomet negalvojau."

Tokių kaip ši trijulė – apstu. Ir ne tik Jordanijoje, kurioje oficialiai dabar gyvena apie 420 tūkst. sirų pabėgėlių, nors tikrasis skaičius – gerokai didesnis. Tūkstančiai pabėgėlių glaudžiasi Turkijoje, Irake ir Libane. Šioje šalyje pabėgėlių – daugiausia, kiek daugiau nei milijonas. Pasak pareigūnų, netrukus nepilnamečių pabėgėlių iš Sirijos skaičius perkops Libane gyvenančių vaikų skaičių.

Trečdaliui iš 22 mln. Sirijos gyventojų reikia pagalbos. 1,6 mln. paliko namus ir išvyko. Dar 4,5 mln. likusių Sirijoje persikėlė į saugesnes vietoves.

Prasidėjus karui vaikams teko palikti mokyklų suolus, daugelis jų savo akimis regėjo žiaurumus, kai kurie buvo seksualiai išnaudojami.

Antai vieno Turkijos universiteto atlikta studija vienoje pabėgėlių stovykloje Turkijos ir Sirijos pasienyje atskleidė, kad net trys iš keturių vaikų per karą neteko bent vieno mylimo žmogaus.

14 metų Ahmadas Ojanas, leidžiantis dienas Jordanijoje esančioje stovykloje, pasakojo, kad svajojo užaugęs dirbti mokytoju. O štai 15 metų Marwa Hutaba norėjo būti farmacininke.

Deja, vaikai kasdien priversti sukti galvą, kaip apsirūpinti maistu ir kitais būtinais produktais.

A.Ojanas pasakojo, kad kasryt nuo 6 val. stovi eilėje gauti duonos ir arbatos, kurią susipila į termosą. Tada jis arbatą pardavinėja stovykloje. Keturis kartus papildęs termosą arbata, kaip pats sako, užsidirba po 8 dolerius per dieną. Vienas puodelis kainuoja 15 centų. Šiuo "verslu" užsiima nemažai vietos jaunimo.

Kiti renkasi kiek kitokį kelią, pavyzdžiui, tampa gaujų nariais. Šios, pasak stovyklą prižiūrinčių pareigūnų, kuriasi kaip grybai po lietaus. Dažnai stovykloje kyla riaušės, plėšikaujama, niokojamas gyventojų turtas. Silpnesniesiems čia sunku.

Visgi penkiolikmetis Ziadas Hennawi, kartu su tėvais gyvenantis namelyje su ratais, tiki šviesia ateitimi: "Dabar galvoju apie tai, kad ateityje man teks atkurti savo gimtinę."